Pereiti prie turinio

Transmongolijos geležinkelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Transmongolijos geležinkelis

Transmongolijos geležinkelis Mongolijos dykynėse
Informacija
Tipaskeleivinis/krovininis
Statusasveikiantis
ŠalisMongolijos vėliava Mongolija
Rusijos vėliava Rusija
Kinijos vėliava Kinija
Pirmas reisas1949 m.
OperatoriusUlan Batoro geležinkeliai
Maršrutas
PradžiaUlan Udė
PabaigaEren Hotas
Techniniai duomenys
Vėžė1520 mm vėžė
Išvystomas greitis100 km/h
Papildoma informacija
VikitekaCategory:Trans-Mongolian Railway

Transmongolijos geležinkelis (mong. Транс-Монголын төмөр зам) – geležinkelis, kertantis Mongoliją ir sujungiantis šią šalį su Rusijos ir Kinijos geležinkelio tinklais. Šiaurėje tęsiasi link Ulan Udė miesto Rusijoje ir sujungia su Transibiro magistrale, pietuose eina link Dziningo, o iš ten pasiekiamas Pekinas. Be to, nuo pagrindinės šakos nutiestos atšakos į Erdenetą, Šaryngolą, Bagaūurą, Bor Underą, Zūnbajaną.

Transmongolijos geležinkelis pradėtas statyti 1947 m. nuo Nauškų geležinkelio stoties Rusijos TFSR, į kur jau 1939 m. atitiesta Transibiro geležinkelio atšaka nuo Ulan Udė. Tai buvo pirmasis magistralinis geležinkelis šalyje (ligtol veikė tik neilgi geležinkeliai iki šachtų). II pasaulinis karas pristabdė geležinkelio statybos darbus, todėl jie Mongolijoje pradėti jau po karo. Ulan Batorą linija pasiekė 1950 m.,[1] o Kinijos sieną – 1955 m. Kitais metais per Transmongolijos geležinkelį jau buvo galima pasiekti Pekiną.[2] Kadangi Transmongolijos linija yra rusiškosios vėžės (1520 mm), o Kinijoje naudojama 1435 mm, ties Eren Hoto stotimi (Kinija), kur įsikūrusi ir muitinė bei pasienio postas, traukinio riedmenys pakeičiami į pritaikytus kiniškajai vėžei.[3]

XX a. antrojoje pusėje nuo Transmongolijos geležinkelio nutiestos atšakos į įvairias aplinkines gyvenvietes (daugiausia rūdų kasyklas), o 2022 ir 2023 m. atidarytos dar dvi atšakos į Kiniją.[4][5]

Pagrindinės stotys (prie centrinės linijos): Ulan Udė, Suche Batoras, Darchanas, Batsumberas, Ulan Batoras, Čoiras, Sainšandas, Zamin Udas/Eren Hotas.

  1. Дорогой дружбы. Сборник статей. – Иркутск, 1971. – С. 96—97.
  2. Mongolia – Tourism
  3. „Variable Gauge Axle Systems Trialed at Erenhot“. Rail Journal. Nuoroda tikrinta 2025-04-17.[neveikianti nuoroda]
  4. „Новая железная дорога Китай - Монголия, запущена для стимулирования торговли углем“. Китай сегодня (rusų). 2022-09-12. Suarchyvuota iš originalo 2024-02-21. Nuoroda tikrinta 2024-02-21.
  5. Smith, Kevin (2022-11-28). „Mongolia opens third railway to Chinese border“. International Railway Journal.