Transatlantinis skrydis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Trumpiausias transatlantinių skrydžių atstumas visada yra didžiojo apskritimo linija.

Transatlantiniai skrydžiai (angl. Transatlantic flight) – orlaivių skrydžiai per Atlanto vandenynąEuropos, Afrikos ar Artimųjų rytų į Šiaurės, Centrinę ar Pietų Ameriką, arba atvirkščiai. Šiuos skrydžius gali atlikti lėktuvai, dirižabliai, oro balionai ir kiti orlaiviai.

Ankstyvieji lėktuvai negalėdavo skristi per Atlantą dėl per mažos galios pakelti reikalingą kuro kiekį, taip pat nebūdavo tokie patvarūs. Nuo XX a. vidurio šie skrydžiai tapo reguliarūs didžiosioms oro linijų bendrovėms. Eksperimentiniai skrydžiai per Atlantą (oro balionais, mažais lėktuvais ir pan.) vis dar yra iššūkis.

Šiais laikais dažniausiai tokiems skrydžiams naudojami Airbus A330, Boeing 767 ir Boeing 777 lėktuvai.

2010 m. labiausiai apkrautas keleivinis reisas buvo iš Džono F. Kenedžio tarptautinio oro uosto į Londono Hitrou oro uostą. Šiuo reisu aptarnauti 2 501 546 keleiviai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galimybės skrydžiams per Atlantą padidėjo po I pasaulinio karo, kurio metu buvo sėkmingai vystyta orlaivystė. 1913 m. balandį Londono laikraštis „Daily Mail“ paskelbė 10 000 svarų sterlingų prizą „aviatoriui, kuris pirmasis perskris Atlantą orlaiviu iš bet kurio taško JAV, Kanadoje ar Niufaundlando ir pasieks Didžiąją Britaniją ar Airiją per 72 valandas“.[1] Konkursas buvo atšauktas dėl I pasaulinio karo, tačiau po jo buvo atnaujintas.

1919 m. gegužę Curtiss NC-4 lėktuvas-valtis pakilo iš Niufaundlando, pasiekė Azorų salas, vėliau Portugaliją ir finišavo Didžiojoje Britanijoje. Iš viso kelionė užtruko 23 dienas, 6 kartus leidosi sustojimams. Atlanto vandenyne 53 laivai rodė orlaiviui kelią. „Daily Mail“ konkurso ši kelionė nelaimėjo, nes ji truko ilgiau nei 72 valandas, be to, buvo naudojamas ne vienas orlaivis visai kelionei.

1919 m. birželio 14-15 dienomis britų pilotai Alcock ir Brown tapo pirmieji įveikę Atlanto vandenyną be sustojimų.[2] Tą jie padarė su sunkiuoju bombonešiu Vickers Vimy. Lėktuvo bombų skyrius pilotai pakeitė kuro saugojimo patalpomis. Iš viso šis skrydis truko 16 val. 12 min.

Tų pačių metu liepos 2 d. britų inžinierius George Herbert Scott su savo įgula ir keleiviais atliko pirmą skrydį per Atlantą iš rytų į vakarus – tą jis padarė su standaus tipo dirižabliu R33. Iš Škotijos į Niujorko valstiją jie skrido 4 su puse dienos.

1922 m. kovo-birželio mėnesiais portugalai Sacadura Cabral ir Gago Coutinho naudodami tris Fairey IIID lėktuvus atliko pirmą pietų transatlantinį skrydį iį Lisabonos į Rio de Žaneirą.

1924 m. spalį standžiuoju dirižabliu LZ-126 daktaras Hugo Eckener įvykdė pirmąjį transatlantinį skrydį iš Europos vidurio į JAV vidurio žemes – iš viso jis įveikė 6 400 km iš Vokietijos į Niudžersį.

Pirmojo monoskrydžio per Atlantą autorius Charles Lindbergh šalia lėktuvo „Spirit of St. Louis“

1927 m. gegužės 20-21 d. JAV aviatorius Charles Lindbergh atliko pirmąjį monoskrydį per Artlantą – su monoplanu „Spirit of St. Louis“ jis įveikė 6 700 km iš Ruzvelto lauko oro uosto (JAV) į Paryžiaus-Buržė oro uostą per 33 su puse valandos. Jis tapo pirmuoju žmogumi istorijoje vieną dieną buvusiu JAV, o kitą – Europoje.

1928 m. birželio 17-18 dienomis JAV aviatorė Amelia Earhart tapo pirmąja moterimi įveikusia Atlantą, kai buvo lėktuvo, kurį pilotavo Wilmer Stultz, keleivė. Vėliau, 1932 m. gegužę, ji perskrido Atlantą ir viena, tai padariusi Lockheed Vega lėktuvu.[3]

Nuo 1931 m. pirmuosius reguliarius transatlantinius skrydžius pradėjo dirižablis „LZ 127 Graf Zeppelin“. Tai vyko tarp Vokietijos ir Brazilijos.

1939 m. buvo inauguruotas pirmasis transatlantinis skrydis sunkesniu už orą orlaiviu – Pan American World Airways iš Niujorko į Marselį keleivius skraidino lėktuvu-valtimi Boeing 314 Clipper.

1948 m. liepos 14 d. Atlantą įveikė pirmasis reaktyvinis lėktuvas – tai padarė šeši Jungtinės Karalystės de Havilland Vampire lėktuvai iš Islandijos į Kanadą.

1958 m. spalio 4 d. britų oro bendrovė British Overseas Airways Corporation pradėjo reguliarius keleivinius skrydžius per Atlantą – jie buvo vykdomi su De Havilland Comet orlaiviu.

Nuo 1976 iki 2003 m. per Atlantą reguliariai skraidė viršgarsiniai keleiviniai orlaiviai Concorde.

2005 m. JAV verslininkas, pilotas Steve Fossett naudodamas Virgin Atlantic GlobalFlyer orlaivį per 67 val. įveikę 37 000 km be sustojimų ir kuro papildymų – iki šiol jis yra greičiausiai apskriejęs Žemės rutulį orlaiviu žmogus.

Lituanica[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lituanica.

Lituanica – lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno valdomas eksperimentinis lėktuvas, 1933 m. sėkmingai perskridęs Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužęs, iki galutinio tikslo (Kauno) belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio.

Visa trasa buvo suskirstyta į tris etapus: Niujorkas-Niufaundlandas – 2129,8 km, Atlanto vandenynas – 3513,2 km, Airija-Kaunas – 1543 km (iš viso 7186 km). Pirmuosius du etapus jie laikė sunkiais ir pavojingais, trečią – lengviausiai įveikiamu.

Sulaukę geresnio oro, 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. lakūnai pakilo iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennet Field) oro uosto. Įsibėgėdamas sunkiai pakrautas 3668 kg sveriantis lėktuvas du kartus vos nenuslydo nuo tako ir atsiplėšė nuo žemės tik pačiame gale.

Žinią apie „Lituanicos“ skrydį po visą pasaulį greit išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva. Liepos 16 d. vakare uždegti Kauno radijo stoties stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, susirinkusi apie 25 000 žmonių minia Aleksoto oro uoste laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo atskristi apie 2–3 valandą nakties. Liepos 17 d. „Lituanica“ nepasirodė, paryčiui žmonės pradėjo skirstytis.

Perskridę Atlanto vandenyną dėl blogų oro sąlygų ties Airija S. Darius ir S. Girėnas pasuko į šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją. Skrendant pro Berlincheno miestelį, „Lituanica“ buvo apšviesta prožektorių. Lėktuvas užsikabino už medžių viršūnių, nulaužė kelis medžius ir liepos 17 d. 0 val. 36 min. (Berlyno laiku) sudužo šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkijos teritorija, Pščelniko kaimas).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]