Trans Naujosios Gvinėjos kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trans Naujosios Gvinėjos kalbos
PaplitimasNaujoji Gvinėja, Mažosios Sundos salos (Aloras, Pantaras, Timoras), Molukų salos
Kalbų skaičius482
ginčytinas skaičius
KilmėTrans Naujosios Gvinėjos prokalbė
Geografinis paplitimas
Kalbos, skirtingų kalbotyrininkų priskiriamos Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimai.
  Kalbų grupės, kurias kaip Trans Naujosios Gvinėjos kalbas linkęs klasifikuoti kalbotyrininkas Ušeris[1]
  Kitos šeimos, pasiūlytos Roso 2005 m.
  Kitos papuasų kalbos
  Austroneziečių kalbos
  Pastovių gyventojų neturinčios teritorijos

Trans Naujosios Gvinėjos kalbos arba transnaujagvinėjinės kalbos – išplėstinė papuasų kalbų šeima (arba superšeima), kurios kalbomis yra šnekama Naujojoje Gvinėjoje ir kaimyninėse salose. Šeimai priskiriamos 482 kalbos ir Ethnologue skaičiavimais tai yra trečia pagal kalbų skaičių šeima po Nigerio-Kongo ir austroneziečių kalbų šeimų. Nors šių kalbų šeimos egzistavimas ir pagrindinių kalbų priklausomumas nėra ginčijamas, vis dar nesutariama dėl kai kurių kalbų narystės ir galutinio kalbų skaičiaus. Trans Naujosios Gvinėjos kalbomis šneka apie 3 mln. gyventojų.[2] Kalbos paprastai klasifikuojamos remiantis viena iš trijų pastarųjų metų metodologijų – Roso klasifikacija, Polio ir Hamarstriomo klasifikacija arba Ušerio klasifikacija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors papuasų kalbos visumoje lieka menkai dokumentuotos, pirmieji bandymai jas klasifikuoti siekia daugiau nei šimtmetį. S. Rėjus 1907 m. pasiūlė dalį kalbų klasifikuoti kaip elemų kalbas, 1918 m. S. Rėjus ir Dž. Murėjus išskyrė marindų kalbas, o 1919 m. S. Rėjus dar išskyrė Rai pakrantės kalbas. Dabar priimta visas šias kalbų grupes klasifikuoti kaip Trans Naujosios Gvinėjos kalbas.

Iki Trans Naujosios Gvinėjų kalbos šeimos aprašymo giminingos papuasų kalbos buvo jungiamos į mažesnes kalbų šeimas. 1960 m. Stivenas Vurmas pasiūlė dalį kalbų priskirti Rytų Naujosios Gvinėjos aukštumų kalbų šeimai ir parengė Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimos klasifikavimo pagrindus. Ši klasifikacija egzistavo iki 2005 m., kol kalbotyrininkas Malkolmas Rosas daugelį papuasų kalbų apjungė į Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimą ir atliko kitokių modifikacijų. Papuasų kalbų klasifikaciją apsunkina tai, kad papuasų kalbų gramatikai neretai įtaką būdavo padariusi austroneziečių kaimynystė, ir atvirkščiai, taip pat nemažos dalies kalbų išnykimas ir ribotas dokumentavimas.

Viljamas A. Folis atmetė ankstesnius Vurmo ir kai kuriuos kitų mokslininkų klasifikacijos rezultatus, o savo klasifikacijoje Trans Naujosios Gvinėjos kalbas suskirstė į kelioliką mažų, bet užtikrintai giminingų šeimų, ir keletą izoliuotų kalbų.

2005 m. naują klasifikaciją pateikė Malkolmas Rosas. Jis siūlė sumažinti šią kalbų šeimą, šiam tipui (phylum) priskiriant tik kalbas, kuriose sutinkama panašumų leksikoje. Taip klasifikacijoje liko 85% ankstesnėje A. Folio klasifikacijoje priskirtų kalbų, nors dalis jų priskirta preliminariai. Kita vertus, dėl bendru adveju labai prasto papuasų kalbų dokumentavimo, vietoje morfologinių paradigmų daugiausiai remtasi įvardžių lyginimu. Tokia metodologija yra sulaukusi kritikos papuasų tautų kalbotyrininkų bendruomenėje, nes išskirstymas į smulkesnius kladus (kalbų grupes) tampa vargiai įmanomas.[3] Pats Rosas taip pat pripažino šį klasifikavimo trūkumą ir teisinosi šaltinių stoka.

Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trans Naujosios Gvinėjos kalbų lopšiu laikoma Naujosios Gvinėjos aukštumos regionas (pažymėtas raudonai). Šiomis kalbomis šnekančios tautos galėjo išplisti plintant aukštumų žemdirbystei maždaug prieš 10 000 metų. Manoma, kad plisti pradėjo į rytus ir tik po to į pietus nuo aukštumų.

Daugumos Trans Naujosios Gvinėjos kalbų bruožas – vos kelis tūkstančiai šnekančiųjų. Kita vertus, septynios kalbos ((melpų, kumanų, engų, hulių, vakarų danių kalba, makasajų ir ekarių) turi daugiau nei 100 000 šnekančiųjų.[4] Tarp jų už Naujosios Gvinėjos ribų plačiausiai vartojama makasajų kalba – ja šnekama rytinėje Rytų Timoro dalyje. Tuo tarpu engų kalba turi gausiausią šnekančiųjų ja skaičių (apie 230 000). Didžiausia kalbinė įvairovė sutinkama toliau nuo pakrančių esančiose Papua Naujosios Gvinėjos aukštumose. Tikėtina, kad Trans Naujosios Gvinėjos prokalbės ištakos yra būtent šiose vietovėse, iš pietų į rytus besitęsiančioje kalnų grandinėje. Tuo tarpu Indonezijoje esančioje Papua provincijoje ir Papua pusiasalyje (dar vadinamoje „paukščio uodega“) vyrauja mažesnė kalbų įvairovė ir Trans Naujosios Gvinėjos šeimos kalbos pasiskirsčiusios gerokai didesniame plote, taigi šias teritorijas kalbantieji šiomis kalbomis apgyvendinti galėjo jau prokalbei skilus į atskiras kalbas.

Rosas svarstė, kad Trans Naujosios Gvinėjos šeimos kalbos galėjo išplisti iš regiono, kur pradėta auginti taro kultūra ir kuris tapo tankiai apgyvendintas. Tautos galėjo keltis į aukštutinius slėnius išilgai kalnų grandinės ir ten sparčiai plėstis, skverbtis į maliarijos kamuojamas žemumas daug lėčiau, o į kitas vietoves, tokias kaip Sepiko upės slėnis, vengė keltis, nes ten jau buvo auginamos dioskorėjos ir slėnis buvo tankiai apgyvendintas. Rosas yra apskaičiavęs, kad Trans Naujosios Gvinėjos kalbos prie šalia Timoro esančių salų galėjo priartėti prieš 4-4,5 tūkstančių metų, t. y., dar prieš austroneziečių išplitimą šiose žemėse.

Rodžeris Blenčas iškėlė hipotezę, kad Trans Naujosios Gvinėjos kalbos paplito iš regiono, kur pradėtas auginti bananas.[5]

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klasifikacija pagal Vurmą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau pateikiama šiek tiek modifikuota pirmoji Trans Naujosios Gvinėjos kalbų klasifikacija, kurią atliko kalbotyrininkas Vurmas.[6] Vurmas savo klasifikacijoje naudojama šiuos kladus: grupės (germanų kalbų grupės analogija), šeimas (indoeuropiečių kalbų šeimos analogija) ir tipą (phylum) (hipotetinių nostratinių kalbų tipo analogija). Pastarasis, stambiausias, kladas taikomas Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimai. Jokiai grupei nepriskiriama kalba jo schemoje klasifikuojama kaip izoliuota kalba. Kalbų grupės lygio taksonominiai vienetai paryškinti.

Folio klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2003 m. Viljamas A. Folis savo klasifikacijoje perėmė Trans Naujosios Gvinėjos kalbų klasifikavimo pagrindą. Jis svarstė, kad yra ryšys tarp Finisterės-Huono, Rytų Aukštumų (kainantu-gorokanų) ir Irijos aukštumų (Danio-Paniai ežerų) šeimų ir kad „labai tikėtina“, kad Madango šeima šiai superšeimai taip pat priklauso. Taip pat manė, nors neįrodė, kad tikėtina, jog engų, čimbu, binanderių, angų, ok, avju, asmatų, mekų, sentanių ir septynios mažos Papua Naujosios Gvinėjos kraštinėse teritorijose vartojamos kalbos (kojarių, goilalų ir kt.), kurių tarpusavo giminingumas, nėra įrodytas, galėtų priklausyti išplėstinei Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimai.

Roso klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvairios kalbų šeimos, sudarančios Trans Naujosios Gvinėjos kalbų branduolį pagal Malkolmą Rosą. Didžiausia Trans Naujosios Gvinėjos kalbų įvairovė pastebima rytų aukštumose. (Žemėlapis remiasi 2005 m. klasifikacija)

2005 m. Rosas pasiūlė apjungti giminingas papuasų kalbas į vieną didelę šeimą. Jo klasifikacija didžiąja dalimi remiasi 1975 m. kalbotyrininko Vurmo klasifikavimu.[7] Rosas iš Vurmo sąrašo pašalino 100 kalbų, tačiau pridėjo vieną naują, poromių, kuri iki šiol paprastai laikoma izoliuota kalba. Roso klasifikacija daugiausiai remiasi įvardžių, ypač pirmojo ir antrojo asmens, palyginimu, tad turi trūkumų.

Irian Džaja, iš vakarų į rytus

  Pietų paukščio galvos
  Vakarų Trans Naujosios Gvinėjos
  Kaurių–Kaporių
  Pauvasių
  Mekų
  Asmatų–Kamorų
  Avju–Dumutų
  Ok
  Kajagarų
  Marindų
  Kolopomų

Papua Naujosios Gvinėjos aukštumos, iš vakarų į rytus

  Avino–Pa
  Rytų Striklando
  Dunų
  Bosavių
  Engų
  Vakarų kutubų
  Rytų kutubų
  Čimbu–vagių
  Kainantu–gorokos
  Madango
  Finisterės–Huono

Pietinė Papua Naujoji Gvinėja, iš rytų į vakarus

  Binanderių
  Pietryčių papuasų
  Angų
  Elemų
  Teberų
  Turamų–kikorių
  Kivajų–poromių
  Vidaus įlankos
  Gogodalų–sukių
  Tirių
  Izoliuotos kalbos*

  * Morų, tana mera, demų, uhundunių, oksapminų, viru, pavajų, kamulų, moraorių, mombumų

Rosas, skirtingai nei Vurmas, savo klasifikacijoje nenaudoja kompleksinės kladų sistemos – išskiria tik kalbų šeimas, dėl kurių klasifikacijos mokslininkai sutaria. Šios tekste paryškintos, o izoliuotos kalbos užrašytos pasviruoju šriftu. Rosas neturėjo pakankamai duomenų, kad galėtų klasifikuoti visas papuasų kalbų grupes. Klasifikacija remiasi vieninteliu požymiu – įvardžių pirmojo ir antrojo asmens formomis. Dėl to tokia klasifikacija turi trūkumų.

Neklasifikuotos Vurmo priskirtos kalbos

Nors Rosas savo klasifikacijoje rėmėsi panašumais tarp įvardžių, daug Naujosios Gvinėjos kalbų nebuvo pakankamai dokumentuotos net tiek, kad būtų galima pritaikyti šią metodologiją. Todėl atliko keletas izoliuotų kalbų, į kalbų šeimą priskirtų Vurmo, tačiu nepatvirtintų pritaikius Roso metodologiją. Kai kurios jų vėliau buvo priskirtos prie esamų Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimos atšakų, tačiau kitos (pvz., masepų ir momunų) lieka išsamiaus nesuklasifikuotos,

Perklasifikuotos Vurmio kalbos

Rosas pašalino 95 kalbas iš išplėstinės Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimos. Kai kurios mažos kalbų grupės neturi bendrų įvardžių su Trans Naujosios Gvinėjos kalbų, tačiau joms būdinga panaši tipologija. To vienas iš paaiškinimų galėtų būti ilgalaikiai kontaktai su Trans Naujosios Gvinėjos kalbomis.

Trans Naujosios Gvinėjos kalbų tipas, remiantis Roso klasifikacija:

Polio ir Hamarstriomo klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalbos, dėl kurio priskyrimo Trans Naujosios Gvinėjos šeimai Sutaria tiek Polis ir Hamarstriomas, tiek Ušeris.

Kalbotyrininkai Andrėjus Polis ir Haraldas Hamarstriomas savo klasifikavime į Trans Naujosios Gvinėjos šeimą įtraukia 35 pošeimes.[9][4]

Trans Naujosios Gvinėjos kalbų pošeimiai (akivaizdus ryšys)
35 grupės, 431 kalbos

Taip pat išskirtos izoliuotų kalbų grupės, kurių narystę Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimoje Polis ir Hamarstriomas laiko ginčytina ar turinčią nepakankamai įrodymų.[9]

Šios kalbos neretai priskiriamos Trans Naujosios Gvinėjos kalboms, tačiau jų narystę šioje kalbų šeimoje ginčija Polis ir Hamarstriomas:[9]

Ušerio klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalbotyrininkas Timotiejus Ušeris perklasifikavo kalbas, pagal galimybes atsižvelgdamas į pokyčius fonetikoje. Daugelyje atveju Ušeris pervadino žemesnius kladus (pošeimes ir grupes) tam, kad šie atlieptų jų geografinį paplitimą. Ši klasifikacija, kuri kol kas naujausia (2020 metų) yra didele dalimi priimta mažąsias kalbas kategorizuojančios duomenų bazės Glottolog. Timotiejus Ušeris tikisi surinkęs daugiau duomenų apie žodžių rekonstrukciją šią kalbų šeimą praplėsti.[10]

Trans–Naujosios Gvinėjos šeimos grupės, remiantis Ušerio klasifikacija.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. NewGuineaWorld Trans–New Guinea
  2. „Papuan“. www.kalbosgulper.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-10-15.[neveikianti nuoroda]
  3. Harald Hammarström (2012) „Pronouns and the (Preliminary) Classification of Papuan Languages“, Journal of the Linguistic Society of Papua New Guinea
  4. 4,0 4,1 Palmer, Bill (2018). „Kalba families of the New Guinea Area“. In Palmer, Bill (red.). The Kalbos and Linguistics of the New Guinea Area: A Comprehensive Guide. The World of Linguistics. 4. Berlynas: De Gruyter Mouton. pp. 1–20. ISBN 978-3-11-028642-7.
  5. Roger Blench (2017) „Things your classics master never told you: a borrowing from Trans New Guinea kalbos into Latin“, McDonald Institute for Archaeological Research
  6. Wurm’s classification at MultiTree
  7. Wurm’s classification at MultiTree
  8. Clouse, Duane; Donohue, Mark; Ma, Felix (2002). „Survey report of the north coast of Irian Jaya“. SIL Electronic Survey Reports. 078.
  9. 9,0 9,1 9,2 Pawley, Andrew; Hammarström, Harald (2018). „The Trans New Guinea šeima“. In Palmer, Bill (red.). The Kalbos and Linguistics of the New Guinea Area: A Comprehensive Guide. The World of Linguistics. 4. Berlynas: De Gruyter Mouton. pp. 21–196. ISBN 978-3-11-028642-7.
  10. NewGuineaWorld, Trans–New Guinea Archyvuota kopija 2016-09-09 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]