Trans Naujosios Gvinėjos kalbos
Trans Naujosios Gvinėjos kalbos | |
Paplitimas | Naujoji Gvinėja, Mažosios Sundos salos (Aloras, Pantaras, Timoras), Molukų salos |
---|---|
Kalbų skaičius | 482 ginčytinas skaičius |
Kilmė | Trans Naujosios Gvinėjos prokalbė |
Geografinis paplitimas | |
![]() | |
Kalbos, skirtingų kalbotyrininkų priskiriamos Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimai.
Kalbų grupės, kurias kaip Trans Naujosios Gvinėjos kalbas linkęs klasifikuoti kalbotyrininkas Ušeris[1]
Kitos šeimos, pasiūlytos Roso 2005 m.
Kitos papuasų kalbos
Austroneziečių kalbos
Pastovių gyventojų neturinčios teritorijos |
Trans Naujosios Gvinėjos kalbos arba transnaujagvinėjinės kalbos – išplėstinė papuasų kalbų šeima (arba superšeima), kurios kalbomis yra šnekama Naujojoje Gvinėjoje ir kaimyninėse salose. Šeimai priskiriamos 482 kalbos ir Ethnologue skaičiavimais tai yra trečia pagal kalbų skaičių šeima po Nigerio-Kongo ir austroneziečių kalbų šeimų. Nors šių kalbų šeimos egzistavimas ir pagrindinių kalbų priklausomumas nėra ginčijamas, vis dar nesutariama dėl kai kurių kalbų narystės ir galutinio kalbų skaičiaus. Trans Naujosios Gvinėjos kalbomis šneka apie 3 mln. gyventojų.[2] Kalbos paprastai klasifikuojamos remiantis viena iš trijų pastarųjų metų metodologijų – Roso klasifikacija, Polio ir Hamarstriomo klasifikacija arba Ušerio klasifikacija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors papuasų kalbos visumoje lieka menkai dokumentuotos, pirmieji bandymai jas klasifikuoti siekia daugiau nei šimtmetį. S. Rėjus 1907 m. pasiūlė dalį kalbų klasifikuoti kaip elemų kalbas, 1918 m. S. Rėjus ir Dž. Murėjus išskyrė marindų kalbas, o 1919 m. S. Rėjus dar išskyrė Rai pakrantės kalbas. Dabar priimta visas šias kalbų grupes klasifikuoti kaip Trans Naujosios Gvinėjos kalbas.
Iki Trans Naujosios Gvinėjų kalbos šeimos aprašymo giminingos papuasų kalbos buvo jungiamos į mažesnes kalbų šeimas. 1960 m. Stivenas Vurmas pasiūlė dalį kalbų priskirti Rytų Naujosios Gvinėjos aukštumų kalbų šeimai ir parengė Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimos klasifikavimo pagrindus. Ši klasifikacija egzistavo iki 2005 m., kol kalbotyrininkas Malkolmas Rosas daugelį papuasų kalbų apjungė į Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimą ir atliko kitokių modifikacijų. Papuasų kalbų klasifikaciją apsunkina tai, kad papuasų kalbų gramatikai neretai įtaką būdavo padariusi austroneziečių kaimynystė, ir atvirkščiai, taip pat nemažos dalies kalbų išnykimas ir ribotas dokumentavimas.
Viljamas A. Folis atmetė ankstesnius Vurmo ir kai kuriuos kitų mokslininkų klasifikacijos rezultatus, o savo klasifikacijoje Trans Naujosios Gvinėjos kalbas suskirstė į kelioliką mažų, bet užtikrintai giminingų šeimų, ir keletą izoliuotų kalbų.
2005 m. naują klasifikaciją pateikė Malkolmas Rosas. Jis siūlė sumažinti šią kalbų šeimą, šiam tipui (phylum) priskiriant tik kalbas, kuriose sutinkama panašumų leksikoje. Taip klasifikacijoje liko 85% ankstesnėje A. Folio klasifikacijoje priskirtų kalbų, nors dalis jų priskirta preliminariai. Kita vertus, dėl bendru adveju labai prasto papuasų kalbų dokumentavimo, vietoje morfologinių paradigmų daugiausiai remtasi įvardžių lyginimu. Tokia metodologija yra sulaukusi kritikos papuasų tautų kalbotyrininkų bendruomenėje, nes išskirstymas į smulkesnius kladus (kalbų grupes) tampa vargiai įmanomas.[3] Pats Rosas taip pat pripažino šį klasifikavimo trūkumą ir teisinosi šaltinių stoka.
Kalbos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugumos Trans Naujosios Gvinėjos kalbų bruožas – vos kelis tūkstančiai šnekančiųjų. Kita vertus, septynios kalbos ((melpų, kumanų, engų, hulių, vakarų danių kalba, makasajų ir ekarių) turi daugiau nei 100 000 šnekančiųjų.[4] Tarp jų už Naujosios Gvinėjos ribų plačiausiai vartojama makasajų kalba – ja šnekama rytinėje Rytų Timoro dalyje. Tuo tarpu engų kalba turi gausiausią šnekančiųjų ja skaičių (apie 230 000). Didžiausia kalbinė įvairovė sutinkama toliau nuo pakrančių esančiose Papua Naujosios Gvinėjos aukštumose. Tikėtina, kad Trans Naujosios Gvinėjos prokalbės ištakos yra būtent šiose vietovėse, iš pietų į rytus besitęsiančioje kalnų grandinėje. Tuo tarpu Indonezijoje esančioje Papua provincijoje ir Papua pusiasalyje (dar vadinamoje „paukščio uodega“) vyrauja mažesnė kalbų įvairovė ir Trans Naujosios Gvinėjos šeimos kalbos pasiskirsčiusios gerokai didesniame plote, taigi šias teritorijas kalbantieji šiomis kalbomis apgyvendinti galėjo jau prokalbei skilus į atskiras kalbas.
Rosas svarstė, kad Trans Naujosios Gvinėjos šeimos kalbos galėjo išplisti iš regiono, kur pradėta auginti taro kultūra ir kuris tapo tankiai apgyvendintas. Tautos galėjo keltis į aukštutinius slėnius išilgai kalnų grandinės ir ten sparčiai plėstis, skverbtis į maliarijos kamuojamas žemumas daug lėčiau, o į kitas vietoves, tokias kaip Sepiko upės slėnis, vengė keltis, nes ten jau buvo auginamos dioskorėjos ir slėnis buvo tankiai apgyvendintas. Rosas yra apskaičiavęs, kad Trans Naujosios Gvinėjos kalbos prie šalia Timoro esančių salų galėjo priartėti prieš 4-4,5 tūkstančių metų, t. y., dar prieš austroneziečių išplitimą šiose žemėse.
Rodžeris Blenčas iškėlė hipotezę, kad Trans Naujosios Gvinėjos kalbos paplito iš regiono, kur pradėtas auginti bananas.[5]
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klasifikacija pagal Vurmą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žemiau pateikiama šiek tiek modifikuota pirmoji Trans Naujosios Gvinėjos kalbų klasifikacija, kurią atliko kalbotyrininkas Vurmas.[6] Vurmas savo klasifikacijoje naudojama šiuos kladus: grupės (germanų kalbų grupės analogija), šeimas (indoeuropiečių kalbų šeimos analogija) ir tipą (phylum) (hipotetinių nostratinių kalbų tipo analogija). Pastarasis, stambiausias, kladas taikomas Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimai. Jokiai grupei nepriskiriama kalba jo schemoje klasifikuojama kaip izoliuota kalba. Kalbų grupės lygio taksonominiai vienetai paryškinti.
- Oksapminų izoliuota kalba
- Morvapų (Elsengo) izoliuota kalba
- Molofų izoliuota kalba
- Usku izoliuota kalba
- Tofamna izoliuota kalba
- Elemų šeima
- Vidaus įlankos grupė
- Ipiko kalba
- Minanibajo šaka: minanibajų, tao, mubamių, karamių, mahigių
- Kaurių šeima
- Kopolomų grupė: kimamų (kimaghanų), riantanų, ndomų
- Nimboranų grupė: gresių, mlapų, kemtuikų, mekvėjų, nimboranų
- Mekų grupė
- Šiaurės Trans Naujosios Gvinėjos kalbų potipis
- Pakraščio šeima
- Torų šeima
- Pauvasių šeima
- Senagių grupė: angorų, derų
- Pietų Paukščio Galvos šeima (turbūt gimingiausia Timoro-Aloro-Pantaro šeimos kalboms)
- Timoro-Aloro-Pantaro šeima (turbūt gimingiausia Pietų Paukščio Galvos šeimos kalboms)
- Trans-Murėjaus ežero superšeima
- Turamos-kikorių šeima
- Trans-Flajaus-Bulako-upių pošeimė
- Bulakos upės grupė: jelmekų, mekliu
- Trans-Flajaus grupė
- Moraorių izoliuota kalba
- Kivajų grupė: šiaurės rytų kivajų, arigibių, pietų kivajų, bamu, morigių, kerevo, vabodų
- Tirio grupė: Tirio (Makajam, Aturu), biturų (Mutum), baramu, verių
- Rytų Trans-Flajaus grupė: binių, vipijų (Gidra), gizrų, meriamų (vartojamos Toreso sąsiauryje Australijoje)
- Pahoturių grupė: agiobų (Dabu), idžių, vajų
- Mourhedo ir Aukštutinio Maro upių grupė:
- Jejų kalba
- Nambu šaka: namo (Doro), nambu (Nambo), nemių, namatų, namų, nenų
- Tondos šaka: lafių (Tonda), remų, guntajų, kundžų, arambų, vara, Ngkalmpv kanumų, Bėdi kanumų, Sotos kanumų, Smėrkio kanumų
- Madango-Adelberto kalnyno potipis
- Madango superšeima
- Rajo pakrantės šeima
- Evapių grupė: asasų, dumpu, kesavajų, sausiš, sinsauru
- Mindžimo grupė: andžamų (Bom), bongu, meilių, samų (Songum)
- Kabenau grupė: aravumų, kolomų, sirojų, lemių, pulabu
- 'Jaganono grupė: jabongų, ganglau, dumunų, saepų
- Peka grupė: sopų (Usino), sumau, uriginų, danaru
- Nuru grupė: ujų (Usu), ogėjų (Erima), duduelų, kvato, rerau, džilimų, jangulamų
- Mabuso šeima
- Rajo pakrantės šeima
- Adelberto kalnyno superšeima
- Pihomo-Isumrudo-Mugilo
- Bargamų (Mugil) izoliuota kalba
- Pihomo šeima
- Amaimonų izoliuota kalba
- Vasembo izoliuota kalba
- Kaukombarano grupė: mala, mianių (Tani), majų (Pila, Saki)
- Kumilano grupė: bepūrų, mauvakių (ulingų), moerių
- Numagenano grupė: bilakurų, paravenų, ukurigumų, usanų (vanumų), jabenų, jaravatų
- Omosano grupė: palų (Abasakuro), Kobolų (Kogumano)
- Tiborano grupė: kovakių, mavakų, musarų, pamosu (Hinihono), vanambrių
- Isumrudo šeima
- Jozefstalio-Vanango
- Brahmano grupė: bijomų, faitų, isabių, taujų
- Pihomo-Isumrudo-Mugilo
- Madango superšeima
- Pagrindinė skirtis:
- Rytinis potipis
- Binanderių šeima
- Koralų jūros pakrantės šeima
- Dagano grupė: dagų, ginumanų, dimų (džimadžima), mapenų, maivų, ondžobų, kanasių (Sona), turakų, umanakainų (gvedenų)
- Goilalano grupė: fujugų, tauadžių, biangajų-kunimaipų-verių
- Kojarų grupė
- Kojarių šaka: pievų kojarių, kalnų kojarių, koitabu
- Barajų šaka: barajų, esių (managalasių), namiajų, omijų
- Kvalių grupė: humenių, uarių (kvalių), mulahų
- Manubarų grupė: doromu, marių
- Mailuano grupė: bauvakių, binaharių, domu, laua, mailu (magių), moravų
- Jarebų grupė: anemių vakių (abių), baridžių, moikodžių (doririų), Navaru (Sirio), jarebų
- Piavių grupė: hagahajų (pinajų), haruajų (vaibukų)
- Pietų ir Vakarų kalbų potipis
- Demų izoliuota kalba
- Morų izoliuota kalba
- Gogodalų-sukių šeima
- Kadžagarų grupė: atohvaimų (kaugatų), kajagarų (kaigirų), tamagario
- Mairasių-tanamerajų šeima
- Tanamerajų izoliuota kalba
- Mairasi grupė: semimių, merų, mairasių, šiaurės rytų mairasių
- Vakarų bomberajų šeima
- Sentanių grupė: demtų, Sentanių tikrinė: sentanių, nafrių, tablų (Tana Mera2)
- Viselio ežero-Kemandogos šeima
- Marindų šeima
- Boazių grupė: kunių-boazių, zimakanių
- Marindų grupė: bian marindų, marindų
- Jakajų grupė: varkajų-bipimų, jakajų
- Angų grupė:
- Danių-kverbų šeima
- Žemumų (šiaurės; kverbų-masepų)
- isiravų (saberių) izoliuota kalba
- masepų izoliuota kalba
- samarokenų izoliuota kalba
- Kverbų grupė: airorų, bagusų, kverbų (sasavų), Trimurio, kauverų, kverbų mamberamų
- Aukštumų (pietūs; danių-ngalikų)
- vanų izoliuota kalba
- Danių grupė: huplų, nggemų, valakų, Aukštutinio didžiojo slėnio danių, Žemutinio didžiojo slėnio danių, Vidurio didžiojo slėnio danių, vakarų danių
- Ngalikų grupė: ndugų, silimo, ninių jalių, Perėjos slėnio ninių, Angguruko ninių
- Žemumų (šiaurės; kverbų-masepų)
- Finisterės-Huono šeima
- Huono
- Finisterės
- abagų
- Erapų: finongų, gusanų, mamaa, munkipų, nakamų, nimių, nukų, nekų, numanggangų, saukų, urių
- Gusapo-Moto: Madžių (girų), ijų (nahu), neko, nekginių, ngaingų, ravų, ufimų
- Uruvų: nuknų (komutu), sakamų, somų, velikių, jau
- Vantoatų: avarų, Tuma-Irumu, vantoatų (Jagavako, Bamo)
- Varupų: asaro’o (morafų), bulgebių, degenų, forakų, gujų (Gujarako), gvahatikių (dahatingų), muratajakų (Asato), jagomių
- Jupnų: bonkimų, domungų, gabutamonų, ma (mebu), nankinų, jopnų
- Rytų Naujosios Gvinėjos aukštumų šeima
- Viru izoliuota kalba
- Kenačių izoliuota kalba
- Kalamų grupė: gants, kalamų-kobonų, tajų
- Rytų (Kainantu) grupė
- Ovenių kalba
- Kambairų kalba
- Tairoros šaka: binumarių, pietų tairojų, šiaurės tairojų, vafų
- Gapsupo šaka: agarabių, avijanų, Avos, gadsupų, kosenų, ontenu, usarufų
- Centrinė grupė
- Rytų-centro (Gorokos) grupė
- Vakarų-centro grupė
- Hulių kalba
- Engų šaka: engų, Nečių, ipilių, lembenų, bisorių
- Angalo-Kevos šaka: kjakų, angalų, angal henengų (Katinja), angalų enenų, samberigių (Sau), vakarų kevų, rytų kevų, eravių
- Centro ir pietų Naujosios Gvinėjos-kutubų superšeima
- Fasu izoliuota kalba
- Centro ir pietų Naujosios Gvinėjos šeima (Vidurio aukštumų ir Arafuros pakrantės)
- Komjandaretų kalba (neklasifikuota)
- Asmatų-kamorų grupė: Kasuarinos pakrantės asmatų, Jaosakoro asmatų, centrinė asmatų, šiaurės asmatų, buruvajų (Asienara), citakų, Tamnimo citakų, diuvių, kamberau (Iria), kamoro, sempų
- Avino-Pa grupė: Aekjovmų (Avino), kamulų, parių (Pa)
- Avju-dumutų grupė:
- savių (Savui) kalba
- Avju šaka: aghu-cakvambo (Kotoguto), pietų avju (Siaghų), centrinė avju, Džairo avju, Ederos avju, Asujės avju (Pisa), šiaurės avju
- Dumuto šaka: Ataso mandobų (kaečių), Bava mandobų, kombajų, vambonų, vanggomų
- neklasifikuojama: korovajų, Šiaurės korovajų, ketumų
- Bosavių grupė: aimelių (kvarių), kalulių, beamių, dibijasų (bainapių), edolų, kasua, onobasulu, sonios
- Dunų-bogajų grupė: bogajų, dunų
- Rytų Striklando grupė: fembių (agalų), gobasių (klajoklių), kubo, odoodee (tomu), konajų, samo
- Mombumų grupė: konerau, mombum
- Momunų grupė: mominų, momunų (somahajų)
- Ok grupė
- Tangko kalba
- Vakarų šaka: burumakokų, kverų, kopkakų
- Žemumų šaka: ivurų, šiaurinė muju (šiaurės kačių), pietų muju (pietų kačių), ninggerumų, jonggomų
- Kalnų šaka: biminų, faivolų, kauvolų, mianų, nakajų, setamų, sugangų, ngalumų, tifalų, telefolų, urapminų
- Rytinis potipis
Folio klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2003 m. Viljamas A. Folis savo klasifikacijoje perėmė Trans Naujosios Gvinėjos kalbų klasifikavimo pagrindą. Jis svarstė, kad yra ryšys tarp Finisterės-Huono, Rytų Aukštumų (kainantu-gorokanų) ir Irijos aukštumų (Danio-Paniai ežerų) šeimų ir kad „labai tikėtina“, kad Madango šeima šiai superšeimai taip pat priklauso. Taip pat manė, nors neįrodė, kad tikėtina, jog engų, čimbu, binanderių, angų, ok, avju, asmatų, mekų, sentanių ir septynios mažos Papua Naujosios Gvinėjos kraštinėse teritorijose vartojamos kalbos (kojarių, goilalų ir kt.), kurių tarpusavo giminingumas, nėra įrodytas, galėtų priklausyti išplėstinei Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimai.
Roso klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2005 m. Rosas pasiūlė apjungti giminingas papuasų kalbas į vieną didelę šeimą. Jo klasifikacija didžiąja dalimi remiasi 1975 m. kalbotyrininko Vurmo klasifikavimu.[7] Rosas iš Vurmo sąrašo pašalino 100 kalbų, tačiau pridėjo vieną naują, poromių, kuri iki šiol paprastai laikoma izoliuota kalba. Roso klasifikacija daugiausiai remiasi įvardžių, ypač pirmojo ir antrojo asmens, palyginimu, tad turi trūkumų.
Irian Džaja, iš vakarų į rytus Pietų paukščio galvos
Vakarų Trans Naujosios Gvinėjos
Kaurių–Kaporių
Pauvasių
Mekų
Asmatų–Kamorų
Avju–Dumutų
Ok
Kajagarų
Marindų
Kolopomų
|
Papua Naujosios Gvinėjos aukštumos, iš vakarų į rytus Avino–Pa
Rytų Striklando
Dunų
Bosavių
Engų
Vakarų kutubų
Rytų kutubų
Čimbu–vagių
Kainantu–gorokos
Madango
Finisterės–Huono
|
Pietinė Papua Naujoji Gvinėja, iš rytų į vakarus Binanderių
Pietryčių papuasų
Angų
Elemų
Teberų
Turamų–kikorių
Kivajų–poromių
Vidaus įlankos
Gogodalų–sukių
Tirių
Izoliuotos kalbos*
|
* Morų, tana mera, demų, uhundunių, oksapminų, viru, pavajų, kamulų, moraorių, mombumų
Rosas, skirtingai nei Vurmas, savo klasifikacijoje nenaudoja kompleksinės kladų sistemos – išskiria tik kalbų šeimas, dėl kurių klasifikacijos mokslininkai sutaria. Šios tekste paryškintos, o izoliuotos kalbos užrašytos pasviruoju šriftu. Rosas neturėjo pakankamai duomenų, kad galėtų klasifikuoti visas papuasų kalbų grupes. Klasifikacija remiasi vieninteliu požymiu – įvardžių pirmojo ir antrojo asmens formomis. Dėl to tokia klasifikacija turi trūkumų.
- Neklasifikuotos Vurmo priskirtos kalbos
Nors Rosas savo klasifikacijoje rėmėsi panašumais tarp įvardžių, daug Naujosios Gvinėjos kalbų nebuvo pakankamai dokumentuotos net tiek, kad būtų galima pritaikyti šią metodologiją. Todėl atliko keletas izoliuotų kalbų, į kalbų šeimą priskirtų Vurmo, tačiu nepatvirtintų pritaikius Roso metodologiją. Kai kurios jų vėliau buvo priskirtos prie esamų Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimos atšakų, tačiau kitos (pvz., masepų ir momunų) lieka išsamiaus nesuklasifikuotos,
- Kenčių (→ Kainantu?)
- Komjandaretų (→ Didesniosios avju)
- Masepų izoliuota kalba
- Molofų izoliuota kalba
- Momunų šeima (2)
- Samarokenų (→ Kverbų)
- Tofamnų izoliuota kalba
- Usku izoliuota kalba
- Perklasifikuotos Vurmio kalbos
Rosas pašalino 95 kalbas iš išplėstinės Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimos. Kai kurios mažos kalbų grupės neturi bendrų įvardžių su Trans Naujosios Gvinėjos kalbų, tačiau joms būdinga panaši tipologija. To vienas iš paaiškinimų galėtų būti ilgalaikiai kontaktai su Trans Naujosios Gvinėjos kalbomis.
- Pakraščio ir Morvapo (Elsengo), klasifikuojamos kaip atskira Pakraščio kalbų šeima (priklauso 15 kalbų)
- Isiravų (Saberių), klasifikuojama kaip izoliuota kalba (kita vertus, tra klasifikuojančių kaip kverbų kalbą)[8]
- Lygumų ežerų, klasifikuojama kaip atskira [Lygumų ežerų kalbų šeima (19 kalbų)
- Mairasių, klasifikuojama kaip atskira mairasių kalbų šeima (4 kalbos)
- Nimborų, klasifikuojama kaip atskira nimborų kalbų šeima (5 kalbos)
- Piavių, klasifikuojama kaip atskira piavių kalbų šeima (2 kalbos)
- Senagių, klasifikuojama kaip atskira senagių kalbų šeima (2 kalbos)
- Keturios sentanių kalbos išskiriamos į Rytinės Paukščio Galvos–sentanių kalbos šeimą
- Torų ir kverbų, išskiriamos į torų-kverbų kalbų šeimą (17 kalbų)
- Trans-Flajaus-Bulako-upių kalbos skirstomos į penkias grupes: iš jų trys (kivajų, moraorių, tirio) preliminariai priskiriamos Trans Naujosios Gvinėjos kalboms, kitos dvi – Pietų centro papuasų ir Rytų Trans Flajaus kalbų šeimoms (atitinkamai 22 ir 4 kalbos).
Trans Naujosios Gvinėjos kalbų tipas, remiantis Roso klasifikacija:
- Vakarų Trans–Naujosios Gvinėjos
- Vakarų Bomberajo– Timoro–Aloro–Pantaro
- Timoro–Aloro–Pantaro šeimos (22)
- Vakarų Bomberajo šeima (2)
- Paniai ežerų (Viselio ežerų) šeima (5)
- Danių šeima (13)
- Vakarų Bomberajo– Timoro–Aloro–Pantaro
- Pietų Paukščio Galvos (Pietų Doberajo) šeima (12)
- Tana Mera (Sumerių) izoliuota kalba
- Morų izoliuota kalba
- Demų izoliuota kalba
- Uhundunių (Damalo, Amungmės) izoliuota kalba
- Mekų šeima (13)
- ? Kaurių–Kaporių (4) [Priskyrimas šiai išplėstinei šeimai preliminarus. Šaltinių trūkumas neleidžia rekonstruoti įvardžių]
- ? Pauvasių šeima (4) [Priskyrimas šiai išplėstinei šeimai preliminarus. Šaltinių trūkumas neleidžia rekonstruoti įvardžių. Po to sieta su karkar kalba, kuri yra pakankamai išsamiai aprašyta ir nepriklauso Trans Naujosios Gvinėjos kalboms]
- Kajagarų šeima (3)
- Kolopomų šeima (3)
- Moraorių izoliuota kalba
- ? Kivajų–poromių (8) [Abejotina, ar yra informacijos apie įvardžius]
- Marindų šeima (6)
- Centrinės ir pietų Naujosios Gvinėjos kalbos? (49, skaičius sumažintas).
- Asmato–Kamoro šeima (11)
- Avju–Dumuto šeima (8–16)
- Mombumų šeima (2)
- Ok šeima (20)
- Oksapminų izoliuota kalba [now linked to the Ok šeima]
- Gogodalų–Sukių šeima (4)
- Tirio šeima (4)
- Elemų šeima (7)
- Vidinės įlankos šeima (6)
- Turamos–kikorių šeima (4)
- ? Teberų šeima [priskirta preliminariai] (2)
- ? Pavajų izoliuota kalba [nors turi iš Trans Naujosios Gvinėjos prokalbės kilusių žodžių, priskyrimas preliminarus]
- Angų šeima (12)
- ? Fasu (Vakarų kutubų) šeima (1–3) [nors turi iš Trans Naujosios Gvinėjos prokalbės kilusių žodžių, priskyrimas preliminarus]
- ? Rytų kutubų šeima (2) [nors turi iš Trans Naujosios Gvinėjos prokalbės kilusių žodžių, priskyrimas preliminarus]
- Dunų–Pogajų šeima (2)
- Avino–Pa šeima (2)
- Rytų Striklando šeima (6)
- Bosavių šeima (8)
- Kamulų izoliuota kalba
- Engų šeima (9)
- Viru izoliuota kalba (leksiškai panaši su engų kalbomis)
- Čimbu–Vagių šeima (17)
- Kainantu–Gorokų (22)
- Madango (103)
- Pietų Adalberto kalnyno–Kovų
- Rajo pakrantės–Kalamo
- Rajo pakrantės šeima (31)
- Kalamo šeima (4)
- Kruasilio
- Dimiro-Malaso (2)
- Kaukombarų (4)
- Kumilų (5)
- Tiboro-Omosos (6)
- Amaimų izoliuota kalba
- Numugeno-Mabuso
- Finisterės-Huono (62) [Priklauso šeimai pagal pradinę klasifikaciją. Veiksmažodžiams būdingas supletyvizmas, priklausomai nuo asmens ir skaičiaus]
- Finisterės šeima (41)
- Huono šeima (21)
- ? Goilalų šeima (6) [preliminariai priskirta Trans Naujosios Gvinėjos kalboms]
- Pietryčių papuasų (Paukščio Uodegos) [nėra įrodyta apie šių šeimų giminingumą]
- Binanderių (16)
- Guhu-Samanių izoliuota kalba
- Binanderių šeima (15)
Polio ir Hamarstriomo klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalbotyrininkai Andrėjus Polis ir Haraldas Hamarstriomas savo klasifikavime į Trans Naujosios Gvinėjos šeimą įtraukia 35 pošeimes.[9][4]
|
|
Taip pat išskirtos izoliuotų kalbų grupės, kurių narystę Trans Naujosios Gvinėjos kalbų šeimoje Polis ir Hamarstriomas laiko ginčytina ar turinčią nepakankamai įrodymų.[9]
- Bajono-Aubono (2)
- Komolomų (Mombumų) (2)
- Mairasių (3)
- Pauvasių (5)
- Pavajų (izoliuota kalba)
- Sentanių (4)
- Pietų Paukščio Galvos (12)
- Tana Mera (izoliuota kalba)
- Teberų (2)
- Timoro-Aloro-Pantaro (20+)
- Uhundunių (Damalų) (izoliuota kalba)
Šios kalbos neretai priskiriamos Trans Naujosios Gvinėjos kalboms, tačiau jų narystę šioje kalbų šeimoje ginčija Polis ir Hamarstriomas:[9]
- Demų (izoliuota kalba)
- Elemų (5)
- Kakių Ae (izoliuota kalba)
- Kamulų (izoliuota kalba)
- Kaurių-Narau (2)
- Morų (izoliuota kalba)
- Poromių (izoliuota kalba)
- Purarių (izoliuota kalba)
Ušerio klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kalbotyrininkas Timotiejus Ušeris perklasifikavo kalbas, pagal galimybes atsižvelgdamas į pokyčius fonetikoje. Daugelyje atveju Ušeris pervadino žemesnius kladus (pošeimes ir grupes) tam, kad šie atlieptų jų geografinį paplitimą. Ši klasifikacija, kuri kol kas naujausia (2020 metų) yra didele dalimi priimta mažąsias kalbas kategorizuojančios duomenų bazės Glottolog. Timotiejus Ušeris tikisi surinkęs daugiau duomenų apie žodžių rekonstrukciją šią kalbų šeimą praplėsti.[10]
- Berau įlankos
- Morų
- Šiaurės Berau įlankos (= Pietų Paukščio Galvos)
- Jabino
- Pietų Paukščio Galvos (=Pietų Paukščio Galvos kalbų branduolys ir inanvatų kalbos)
- Vakarų Bomberajo (priskiriamos ir Timoro–Aloro–Pantaro kalbos)
- Sumurių
- Vakarų papuasų aukštumų (= Irijos aukštumos)
- Amungų–Demų
- Balimo slėnio (= Danių)
- Paniai ežerų
- Asmato – Mulio įlankos
- Asmato – Kamrau įlankos (= Asmato–Kamoro)
- Mulio įlankos (= Mombumų)
- Kuko upės – Kolopomo
- Oksapų (Oksapminų)
- Centrinės Vakarų Naujosios Gvinėjos
- Digulo upės – Ok
- Digulo upės (= Didesniosios avju, taip pat Bajono-Aubono kalba)
- Kamulos – Elevalos upių (= Avino–Pa ir kamulų)
- Ok
- Momunų–mekų
- Digulo upės – Ok
- Papuan lygumos (= Bosavių ir dibijaso kalba)
- Duna–Bogajų
- Abomų
- Flajaus upės (Animo)
- Vidaus įlankos
- Murėjaus ežero (= Boazių)
- Žemutinės Flajaus upės (= Tirio)
- Marindų–jachajų (= Marindų)
- Morobių – rytų aukštumų
- Rytų aukštumų (= Kainantu–Gorokos)
- Finisterės-Huono
- Kratkės kalnyno (= Angų)
- Papua pusiasalio (Pietryčių papuasų)
- Meneao kalnyno (= Dagų)
- Oven Stenlio kalnyno
- Kojarių – Managalaso plynaukštės (= Kojarių)
- Humenių–uarių (= Kvalių)
- Brauno kalno (= Manubarų)
- Debesuotos įlankos – Musos upės
- Bauvakių
- Debesuotos įlankos (= Mailų)
- Musos upės (= Jarebų)

Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ NewGuineaWorld Trans–New Guinea
- ↑ „Papuan“. www.kalbosgulper.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-10-15.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Harald Hammarström (2012) „Pronouns and the (Preliminary) Classification of Papuan Languages“, Journal of the Linguistic Society of Papua New Guinea
- ↑ 4,0 4,1 Palmer, Bill (2018). „Kalba families of the New Guinea Area“. In Palmer, Bill (red.). The Kalbos and Linguistics of the New Guinea Area: A Comprehensive Guide. The World of Linguistics. 4. Berlynas: De Gruyter Mouton. pp. 1–20. ISBN 978-3-11-028642-7.
- ↑ Roger Blench (2017) „Things your classics master never told you: a borrowing from Trans New Guinea kalbos into Latin“, McDonald Institute for Archaeological Research
- ↑ Wurm’s classification at MultiTree
- ↑ Wurm’s classification at MultiTree
- ↑ Clouse, Duane; Donohue, Mark; Ma, Felix (2002). „Survey report of the north coast of Irian Jaya“. SIL Electronic Survey Reports. 078.
- ↑ 9,0 9,1 9,2 Pawley, Andrew; Hammarström, Harald (2018). „The Trans New Guinea šeima“. In Palmer, Bill (red.). The Kalbos and Linguistics of the New Guinea Area: A Comprehensive Guide. The World of Linguistics. 4. Berlynas: De Gruyter Mouton. pp. 21–196. ISBN 978-3-11-028642-7.
- ↑ NewGuineaWorld, Trans–New Guinea Archyvuota kopija 2016-09-09 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pawley, Andrew (1998). „The Trans New Guinea Phylum hypothesis: A reassessment“. In Jelle Miedema; Cecilia Odé; Rien A.C. Dam (eds.). Perspectives on the Bird's Head of Irian Jaya, Indonesia. Amsterdamas: Rodopi. pp. 655–90. ISBN 978-90-420-0644-7. OCLC 41025250.
- Pawley, Andrew (2005). „The chequered career of the Trans New Guinea hypothesis: recent research and its implications“. In Andrew Pawley; Robert Attenborough; Robin Hide; Jack Golson (eds.). Papuan pasts: cultural, linguistic and biological histories of Papuan-speaking peoples. Kanbera: Pacific Linguistics. pp. 67–107. ISBN 0-85883-562-2. OCLC 67292782.
- Wurm, Stephen A., red. (1975). Papuan languages and the New Guinea linguistic scene: New Guinea area languages and language study 1. Kanbera: Australijos nacionalinis universitetas. Kalbotyros departamentas. Ramiojo vandenyno tyrimų centras. OCLC 37096514. Suarchyvuotas originalas 2010-06-20. Nuoroda tikrinta 2022-02-09.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- TransNewGuinea.org – Naujosios Gvinėjos kalbų duomenų bazė (sudaryta Simono Grinhilo, anglų k.)
- T. Ušerio Newguineaworld svetainė Archyvuota kopija 2021-11-18 iš Wayback Machine projekto.