Trakų apskritis (1795–1915)
Kitos reikšmės – Trakų apskritis.
| Trakų apskritis rus. Трокский уезд | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Trakai | |||
| Valsčiai | 16 (1913) | |||
| 1795–1839, 1842–1915 |  Vilniaus gubernija | |||
| Gyventojų | 203 401 (1897), 254 000 (1914) | |||
| Plotas | 5 151 km² (1897) | |||
.svg){kind=small}
Trakų apskritis (rus. Трокский уезд) – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas, buvęs Lietuvos pietryčiuose. Egzistavo nuo 1795 m a. iki 1915 m. su trumpa pertrauka 1839–1843 m. Centras – Trakai. Didžiąją dalį istorijos apskritis apėmė teritorijas, kur dabar yra Trakų, Elektrėnų, Varėnos, Šalčininkų rajonai, dalis Kaišiadorių, Alytaus, Prienų rajonų savivaldybės.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po ATR padalijimų senoji LDK Trakų apskritis buvo padalinta tarp Prūsijos ir Rusijos imperijų. Rusijai atiteko jos rytinė dalis, buvusi tarp Neries ir Nemuno upių.
1795–1797 m. ir 1801–1915 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai. 1839 m. Trakų apskritis panaikinta, bet 1842 m. vėl atkurta. 1897 m. duomenimis apskrities teritorijoje gyveno 203,4 tūkst. žmonių. Iš jų save lietuviais laikė 58,1 %, baltarusiais – 15,7 %, lenkais – 11,3 %, žydais – 9,5 %, rusais – 4,6 %. Trakų mieste gyveno 3240 žmonių[1].
1915 m. apskritį vėl panaikino vokiečių okupacinė valdžia: didžioji dalis apskrities teritorijų įėjo į naujai sudarytą Kaišiadorių apskritį. Po Pirmojo pasaulinio karo buvusios apskrities teritorijos buvo padalintos tarp Lietuvos ir Lenkijos. Taip suformuota Lietuvos kontroliuojama Trakų apskritis ir Lenkijos kontroliuojama Trakų apskritis.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1834 | 85 321 | |||
| 1897 | 5151 | 203 401 |
| |
| 1914 | 5872 | 254 000 | ||
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1913 m. apskrityje buvo 16 valsčių:[2]
- Alovės valsčius (Александровская),
- Aukštadvario valsčius (Высокодворская),
- Butrimonių valsčius (Бутриманская),
- Jiezno valsčius (Езненская),
- Kruonio valsčius (Кронская),
- Merkinės valsčius (Меречская),
- Nedzingės valsčius (Недзинговская),
- Onuškio valsčius (Ганушишская),
- Tarpupio valsčius (Междуречская),
- Semeliškių valsčius (Сумелишская),
- Trakų valsčius (Трокская),
- Valkininkų valsčius (Олькеникская),
- Varėnos valsčius (Оранская),
- Vievio valsčius (Евьевская),
- Žaslių valsčius (Жосельская),
- Žiežmarių valsčius (Жижморская).
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Trakų apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 332
- Trakų apskritis (1795–1915). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1029–1030
- Trakų apskritis (1795–1915). Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
- Трокский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901. (rus.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Демоскоп Weekly – Приложение. Справочник статистических показателей
- ↑ Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 112 (PDF 12 psl.)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Radzima.net:
| ||||||||||
