Tradiciniai ašančių statiniai – 10 tradiciškų statinių, statytų Ašančių imperijos laikais, esančių netoli Kumasio miesto, Ganoje.[1] Šie pastatai buvo naudojami XVIII ir XIX a. kaip fetišų šventovės ir maldos namai,[1] buvo apibūdinami kaip „Dievų ir žmonių namai“. Po britų okupacijos, trukusios nuo 1806 iki 1901 m., imperijai žlugus, dauguma to laikotarpio ašančių pastatų buvo sunaikinti. 10 likusių pastatų yra paskutiniai ašančių istorijos ir kultūros liekanos, 1980 m. įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Tradicinė religija vis dar praktikuojama šventyklose. Statiniai pastatyti iš molio, šiaudų ir medžio, todėl yra pažeidžiami žalingų gamtos veiksnių, dėl to būtina imtis specialių priemonių jų apsaugai. Statybos būdas vadinamas pynimu ir molio tinkavimu.[2] Statinių sienos padengtos bareljefais, kuriuose vaizduojamos spiralės ir arabeskos formos, gyvūnai, paukščiai ir augalai.[1] Šie reljefai sudaryti iš tradicinių adinkros simbolių, turinčių unikalią simbolinę reikšmę, susijusią su ašančių kultūra. Šventyklos sudarytos iš keturių kambarių, atsiveriančių į centrinį kiemą, pastatytų ant pakelto cokolio. Trys kambariai buvo naudojami ritualinėms veikloms, o ketvirtasis buvo skirtas pačiai šventyklai, į kurią patekti buvo leidžiama tik tam tikriems, „išrinktiesiems“ asmenims.[2]
↑ 1,01,11,2„Asante Traditional Buildings“. UNESCO World Heritage Convention. United Nations Educational, Scientific, and Cultural Organization. Nuoroda tikrinta 2022-10-23.
Gana
Nuoroda
Malis: Dženės senamiesčiai (1988)
