Tršebechovicės prie Orebo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tršebechovicės prie Orebo
ček. Třebechovice pod Orebem
   Třebechovice pod Orebem znak.png      Flag of Třebechovice pod Orebem.svg   
Třebechovice - radnice.jpg
Rotušė

Tršebechovicės prie Orebo
50°12′00″ š. pl. 15°59′00″ r. ilg. / 50.20000°š. pl. 15.98333°r. ilg. / 50.20000; 15.98333 (Tršebechovicės prie Orebo)Koordinatės: 50°12′00″ š. pl. 15°59′00″ r. ilg. / 50.20000°š. pl. 15.98333°r. ilg. / 50.20000; 15.98333 (Tršebechovicės prie Orebo)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Čekijos vėliava Čekija
Kraštas Hradec Kralovės kraštas
Įkūrimo data XIV a.
Starosta Jiří Němec
Gyventojų (2012) 5 761
Plotas 21,01 km²
Tankumas (2012) 274 žm./km²
Altitudė 243 m
Pašto kodas 503 46
Tinklalapis www.trebechovice.cz/
Commons-logo.svg Vikiteka Tršebechovicės prie OreboVikiteka

Tršebechovicės prie Orebo (ček. Třebechovice pod Orebem) – mažas Čekijos miestas (~5700 gyventojų) Hradec Kralovės krašte, maždaug 13 km nuo Hradec Kralovės miesto.

Miestas buvo įkurtas XIV a. prie prekybinio kelio, Orebo kalvoje.

Miestas turi miestą partnerį Betliejų Izraelyje.[1]

Pasaulyje Tršebechovicės labiausiai žinomos dėl savo Prakartėlių muziejaus (ček. Třebechovické muzeum betlémů).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal legendą miestas buvo įkurtas dešiniajame Dědina upės krante. Jį įkūrė Tršebochas (Třeboch), atvedęs savo žmones čionai ir pavadinęs gyvenvietę savo vardu. XIV a. miestas priklausė Hybekui Hlavačui iš Dubės bei jo palikuonims, kol XV a. pabaigoje savininku tapo Pršibikas Kromešimas iš Bržezovico (Přibík Kroměším z Březovic). XVI a. miestas priklausė Trčkovams iš Lipos. XVII a. miestas palaipsniui nyko, kol XIX a. vėl ėmė plėstis. 1849 m. Tršebechovicės tapo nepriklausomu miestu.[2]

Prakartėlių muziejus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejų 1925 m. įkūrė Vilemas Kolešas (Vilém Koleš). Muziejuje yra virš 400 prakartėlių. Tai vienintelis toks muziejus Čekijoje. Vertingiausias eksponatas yra medinė Probošto prakartėlė, sukurta Jozefo Probošto (Josef Probošt). Ji turi judinimo mechanizmą, yra 7 m ilgio, 3 m gylio ir 2 m aukščio. Ji turi daugiau kaip 2 tūkstančiais drožtų detalių, sudarančių 373 figūras. Tai techniškumu ir meniškumu unikalus pasaulyje kūrinys.

Herbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auksiniame lauke rudas išrautas medžio kamienas nukirsta viršūne ir nukirstomis šakomis. Virš kamieno auksinė karūna su trimis lapeliais ir raudonu pamušalu, abipus kamieno po tris trikampiu sudėtus mėlynus roundelius. Virš skydo mėlyna, balta ir raudona stručio plunksnos.

Herbo simbolika paimta iš Dubių šeimos herbo.

Orebas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orebas yra 260 m aukščio kalva, stūksanti virš miesto. Kalva pagarsėjusi dėl joje 1419 m. įvykusio didelio husitų susirinkimo. 1528 m. miesto savininko paliepimu ant kalvos buvo pastatyta maža medinė bažnyčia. Vėliau ši bažnyčia sudegė, 1835 m. vietoj jos pastatyta kita, vadinama Kristaus kūno bažnyčia.[3]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]