Tonas (fonologija)
Išvaizda
Tonas (sen. gr. τόνος = tonos 'įtempimas, kirtis') – fonologinį vaidmenį atliekanti skiemens centro pagrindinio dažnio moduliacija. Tonas skiria žodžius ar jų formas, net jeigu jų garsinė sudėtis tokia pati. Tonai yra balsių akustinis pagrindas. Jei „tonas“ vartojamas „priegaidės“ reikšme, jo sinonimai lietuvių kalboje yra terminai „skiemens intonacija“ ir „skiemens akcentas“. Tonais pasižymi Azijos, Afrikos, Amerikos kalbos – jose vien tono kaita gali nulemti fonetiškai vienodų žodžių reikšmę arba gramatinę kategoriją.[1][2] Skiariami kontūrinis ir registrinis tonai.[3]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ R. Kliukienė (2018-09-10) [2013-12-16]. T. Paulauskytė (red.). „Tonas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2026-08-26.
- ↑ O. Poliakovas (2013-12-16) [2013-12-16]. T. Paulauskytė (red.). „Toninės kalbos“. VLE. Nuoroda tikrinta 2026-08-26.
- ↑ Hyman, Larry M. „Tone: Is it Different?“ (PDF). linguistics.berkeley.edu. Nuoroda tikrinta 2026-08-26.