Tisas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tisas
Tisas netoli Stoktono prie Tiso
Tisas netoli Stoktono prie Tiso
Ilgis 137 km
Baseino plotas 1834 km²
Ištakos Peninai
Žiotys Šiaurės jūra
Šalys Didžioji Britanija
Commons-logo.svg Vikiteka Tisas

Tisas (angl. River Tees) – upė tekanti Šiaurės Anglijoje. Ji išteka palei rytinį Kros Felo šlaitą Šiaurės Peninuose, ir teka į rytus 137 km kol pasiekia Šiaurės jūrą tarp Hartlepulo ir Redkaro netoli Midlsbro.[1] Upėje yra Hai Forso krioklys.

Šiuolaikinė upės istorija susijusi su Tisaido pramonės įmonėmis jos žemupyje, kur upe prekės keliavo į Šiaurės Rytų Angliją ir iš jos. Dėl vandens poreikio toliau žemupyje taip pat buvo statomi rezervuarai, pavyzdžiui, Cow Green.[2]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Angliškas pavadinimas Tees yra britų kalbos kilmės žodis.[3] Pavadinimas yra kilęs iš elemento *tēs, reiškiančio „šilumą“ ir turinčio „kunkuliuojančio, jaudinančio“ priereikšmį (val. tes).[3] *Teihx-s, šaknis, galimai kilusi iš britų kalbos elemento *ti,[3] kuris taip pat paaiškina Tiso pavadinimo kilmę.[3]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upė drenuoja 1 800 km² plotą ir turi daugybę intakų, įskaitant Gritą, Lūną, Bolderį, Liveną ir Skerną.[4] Prieš pertvarkant istorines Anglijos grafystes, upė buvo Daramo ir Jorkšyro grafysčių riba. Upės žemupyje ji dabar yra riba tarp ceremoninių Daramo ir Šiaurės Jorkšyro grafysčių, o aukštutinėje atkarpoje – tarp istorinių Vestmorlando ir Daramo grafysčių. Tisdeilio slėnis yra apsuptas pelkių ir kalvų, iš kurių kai kurios viršija 760 m.[5] Ši vietovė priklauso Šiaurės Peninų išskirtinio natūralaus grožio sričiai.[6]

Upės ištakos yra Tishede, esančiame žemiau Kros Felo viršūnės, ir yra maždaug 732 m aukštyje. Tisas teka šiaurės-rytų kryptimi per klinčių smegduobių teritoriją. Žemiau Vjuvingo kalvos jis pasuka į pietus iki Cow Green rezervuaro, pastatyto vandeniui kaupti, kad jį būtų galima išleisti sausros metu ir patenkinti Tisaido pramonės vandens poreikį.[6][7]

Ištekėjusi iš telkinio ties Koldron Snouto kaskada, upė kerta kietas juodo bazalto ir diabazės uolienas, kurios įsiterpia į minkštesnes kalkakmenio uolienas,[8] sudarydama virtinę krioklių ir slenksčių. Nuo šio taško Tisas beveik be pertrūkio riboja istorines Daramo ir Jorkšyro grafystes,[5] nors nuo 1974 m. didžioji jo dalis visiškai priklauso Daramo grafystei. Žemiau Koldron Snouto slėnis platėja, atsiranda medžių, kurie kontrastuoja su skaldytomis uolomis ten, kur vanduo leidžiasi per Hai Forso krioklį.[5] Po trumpo posūkio į šiaurę upė toliau vingiuoja į pietryčius. Netoli kelio B6277, einančio lygiagrečiai su upe, yra 21 m aukščio[9] Hai Forso krioklys. Maždaug už 2,4 km pasroviui yra mažesnis Lou Forso krioklys.[6]

Gritos ir Tiso santaka

Už Midltono Tisdeile (Darame), upės kraštovaizdis tampa švelnesnis ir vaizdingesnis. Šioje vietovėje yra švino ir geležies akmens išteklių. Į rytus nuo Midltono Tisdeile į Tisą įteka Lūnas. Vakaruose, pratekėjusi Romaldkerko kaimą, ties Koterstonu upė susijungia su Bolderiu. Tisas taip pat prateka pro senovinį Barnard Kaslą, Eglstono abatiją ir Rokbio parką, žinomą iš sero Valterio Skoto poemos „Rokbis“.[5] Ties Rokbiu į Tisą įteka Grita. Nuo vietovės netoli Eglstono upė teka per smiltainį.[10] Nuo šios vietos upės slėnis pradeda platėti ir dideliais vingiais kerta lygumą į rytus ir pietus nuo Darlingtono.[6]

Iki šios vietos slėnio kryptis iš esmės buvo rytų-pietryčių, tačiau ties Vorltono kaimu slėnis pasuka į šiaurės rytus. Palei Avingtoną ir Vinstoną upė teka lygiagrečiai su keliu A67 į pietryčius pro Geinfordą ir Pirsbridžą į Darlingtoną, bei kerta kelius A1 ir A66. Atkarpa nuo Pirsbridžo iki Herverto driekiasi magnio kalkakmeniu.[10] Ties Kroftu prie Tiso į Tisą įteka Skernas. Toliau upė teka į pietus pro Kroftą prie Tiso ir pasuka į šiaurę link Herverto prie Tiso. Keletas didelių vingių teka pro Nišamą, Lou Dinsdeilą ir Sokberną į Midlton Sent Džordžą.[6] Žemutinėje upės slėnio dalyje vanduo teka smiltainio ir žvirgždo klodais.[10]

Tuoj už Jarmo į Tisą įteka Livenas, o paskui Tisas teka pro Iglsklifo, Inglbi Barviko ir Tornabio prie Tiso gyvenvietes. Artėdamas prie jūros, Tisas tampa svarbiu komerciniu vandens keliu, kurio pakrantėse įsikūrę Stoktono prie Tiso ir Midlsbro uostai.[5] Tarp šių uostų jis teka per Tiso užtvanką.[6]

Tisporto uostas yra pastatytas pietinėje Tiso žiočių pusėje, žemiau Midlsbro, ant žemės, atkovotos iš jūros.[11]

Vandens lygis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stebėjimo stotis[12] Stoties aukštis Žemiausias vandens lygis Aukščiausias vandens lygis Rekordinis aukščiausias lygis
Midltonas Tisdeile 216 m 0,37 m 1,5 m 3,19 m
Barnard Kaslas 141 m 0,46 m 1,4 m 2,68 m
Darlingtonas 41 m 0,54 m 1,7 m 3,28 m
Lou Dinsdeilas 18 m 0,31 m 4 m 6,32 m
Jarmas 7 m 0,45 m 2,05 m 4,08 m
  • Žemiausias ir aukščiausias vandens lygis yra apskaičiuotas vidurkis.

Sil Sandsas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš smarkiai industrializuojant Tisą, upės žiotyse esančiose Sil Sandso lygumose gyveno paprastieji ruoniai. Maždaug 100 metų ši rūšis negyveno upės žiotyse, tačiau dabar ji sugrįžo ir ruonius galima pamatyti Sil Sandso lygumose.[13] Šiuo metu Sil Sandso teritorija yra paskelbta Tismuto nacionaliniu gamtos draustiniu.[14]

Kanalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tisas (Portrako kanalas), tekantis tarp Midlsbro ir Stoktono.

1769 m. buvo pasiūlyta iškasti kanalą, kuris ištiesintų upės vagą ir leistų laivams sutaupyti laiko bei pinigų. Tarp Stoktono prie Tiso ir Midlsbro upė anksčiau vingiavo iš pradžių į pietus, o paskui į šiaurę nuo dabartinio kanalo.[15] Siekiant ištiesinti upės vagą, 1810 m. ir 1831 m. buvo iškasti du kanalai, vadinamieji Mandeilio kanalas ir Portrako kanalas.[16] Prieš iškasant kanalus, kelionė burine barža iš Tornabio į Tiso žiotis, atsižvelgiant į potvynius ir atoslūgius bei kitus veiksnius, galėjo trukti net septynias dienas.[17] Iškastas Mandeilio kanalas buvo trumpesnis – apie 200 m, o Portrako kanalas buvo gerokai ilgesnis (1 000 m), nors jo pašalintas šiaurinis vingis buvo mažesnis už pietinį.[18] Nė vieno iš šių vingių šiandien nematyti, tik Steinsbi Beko upelis įteka į vandens telkinį, kuris žemėlapiuose iš pradžių pažymėtas kaip „The Fleet“ (liet. Įlanka), o paskui kaip „Old River Tees“ (liet. Senasis Tisas). Dabartinė Tiso užtvanka yra netoli Mandeilio kanalo vietos.[19]

Nuo tada, kai buvo nutiesti kanalai, upės dugnas ir krantai buvo keičiami, kad upė taptų gilesnė ir tinkamesnė laivybai. Kanalai tapo gerokai siauresni, nes palei buvusius krantus buvo išpiltas laivų balastas ir geležies gamyklų liekanos, todėl dėl natūralios tėkmės kanalo krantai vis labiau išplaunami. Iki 1900 m. sudarytuose žemėlapiuose[20] matyti, kad tarp Stoktono ir Midlsbro upė tekėjo iki 300 m pločio kanalu, vietomis su daugybe seklumų ir smėlio juostų. Šiuolaikinio kanalo plotis svyruoja nuo maždaug 100 m iki 200 m.

2021 m. spalį Jungtinės Karalystės inžinerijos bendrovė „GRAHAM“ pradėjo 1,2 km ilgio „South Bank Quay“ projekto, kuriuo siekiama įrengti giliavandenį įrenginį, darbus. Tikimasi, kad bus iškasta du milijonai tonų žemės, kad atsinaujinančios energijos bendrovė „GE Renewable Energy“ galėtų į laivus pakrauti didžiulius vėjo turbinų sparnus. 107 m ilgio sparnai skirti „Dogger Bank“ vėjo jėgainių parkui. Dėl to bus pašalinti sunkiojo mazuto ūkis ir Tarmako prieplaukos.[21][22]

Pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tisas nuo pat pramonės perversmo laikų buvo naudojamas pramoninėms prekėms plukdinti, ypač akmens anglims gabenti iš Daramo anglies telkinių, taip pat plieno pramonei, kuri vėliau plėtėsi Midlsbro apylinkėse.[23] Pirmaisiais metais prekybos laivai išplaukdavo iš Tiso po pakrovimo Jarmo ir Stoktono prie Tiso uostuose, tačiau didėjant prekybos laivams, šiuos mažesnius dokus pakeitė didesni ir gilesni dokai Midlsbro, o vėliau – dar toliau palei srovę Tisporte, netoli Tiso žiočių. XIX a. pabaigoje atsiradus plieno pramonei, dėl daugybės Tiso pakrantėse veikusių plieno gamyklų ji buvo praminta „Plieno upe“. XX a. upė taip pat tapo svarbi besivystančiai chemijos pramonei, ypač prisidėjo prie chemijos bendrovės „Imperial Chemical Industries“, kuri šiauriniame krante naudojo žemę, atkovotą iš jūros, importo ir (arba) eksporto įrenginiams, plėtros.[24]

Perėjimas prie anglių krovos į didesnius laivus Midlsbro buvo ekonominė varomoji jėga, lėmusi ne tik paties Midlsbro, bet ir geležinkelio tarp Stoktono ir Darlingtono plėtrą. Čia Džordžas Stivensonas sukūrė savo geležinkelio lokomotyvą „Locomotion“, o šis traukinys tapo pirmuoju garo traukiniu, kuriuo buvo vežami tiek keleiviai, tiek pramonės žaliavos. Stoktono ir Darlingtono geležinkelis buvo įkurtas po pirmojo akcininkų susirinkimo, įvykusio Jarmo viešbučio kambaryje.

Šiandien Tisportas priklauso laivybos ir logistikos bendrovei „PD Ports“. Tisportas yra netoli Šiaurės jūros, 5 km į rytus nuo Midlsbro.[25][26] Šiuo metu Tisportas yra trečias pagal dydį Jungtinės Karalystės uostas ir vienas iš dešimties didžiausių Vakarų Europoje, per metus perkraunantis daugiau kaip 56 mln. tonų vietinių ir tarptautinių krovinių. Didžioji dauguma šių produktų vis dar susiję su plieno ir chemijos pramone, kuriuos gamina įmonės, priklausančios Šiaurės Rytų Anglijos perdirbamosios pramonės grupei (angl. Northeast of England Process Industry Cluster, NEPIC). Teritorijos, kuriose tebėra įsikūrusi stambi žaliavinės chemijos pramonė, yra Bilinghamas ir Sil Sandsas (abi yra įsikūrusios šiauriniame Tiso krante) bei Viltonas (pietiniame krante). Redkare esanti Tisaido plieno gamykla veikė iki 2015 m., iki kol buvo uždaryta.[27]

Kitos Tisą naudojančios pramonės įmonės gamina ir aptarnauja Šiaurės jūros naftos ir dujų pramonę, taip pat atsinaujinančiosios energijos pramonės sektorių, įskaitant vėjo turbinas jūroje. Pietiniame Tiso žiočių krante stovi 2011–2013 m. pastatytas 62 megavatų vėjo jėgainių parkas „Teesside Offshore Wind Farm“.[28]

Netoli Tiso žiočių yra įrengtas didelis pramoninių paslaugų bendrovės „ABLE UK“ sausasis dokas, pavadintas „TERRC“ (Teesside Environmental Reclamation and Recycling Centre; liet. Tisaido aplinkos melioracijos ir perdirbimo centras), naudojamas naftos platformoms ir kitiems dideliems laivams išmontuoti.[29] Rytuose greta yra Hartlepulo atominė elektrinė.[30]

2021 m. Šiaurės Rytų Anglijos moliuskų išnykimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. spalio pradžioje tūkstančiai negyvų krabų ir omarų buvo išplauti į Tiso žiotis ir paplūdimius palei šiaurės rytų Anglijos pakrantę. Pirmieji pranešimai apie mirties atvejus gauti Siton Karu, Redkaro ir Siamo miestuose. Vietos žvejybos pramonėje dirbantys asmenys pastebėjo, kad omarų ir krabų sugaunama 95 % mažiau. Jungtinės Karalystės Aplinkos agentūros atstovas teigė, kad „Surinkti vandens, nuosėdų, midijų ir krabų mėginiai yra siunčiami į mūsų laboratorijas ištirti, siekiant išsiaiškinti, ar gyvūnai žuvo dėl taršos.“ Aplinkos, žuvininkystės ir akvakultūros mokslo centro laboratorijose taip pat buvo atliekami vėžiagyvių ligų tyrimai. Aplinkos agentūros teigimu, nėra jokių įrodymų, kad tai kaip nors susiję su pastaruoju metu Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės jūros pakrantėje esančiose šalyse užfiksuotais jūros žinduolių ir jūros paukščių gaišimais.[31]

Lapkričio pabaigoje vėžiagyvių gaišimas išplito į pietus iki pat Robino Hudo įlankos ir paveikė Vitbio laimikius. Aplinkos agentūra atmetė cheminę taršą kaip masinio vėžiagyvių žūties priežastį. Gilinimas taip pat buvo atmestas kaip ekologinės nelaimės priežastis. Aplinkos agentūros operacijų vadovė Sara Dženings teigė: „Vandens, nuosėdų ir krabų mėginiams tirti, ieškodami taršos pėdsakų, taikėme tradicinius ir naujoviškus atrankinės patikros metodus. Patikrinome daugiau kaip 1 000 galimų cheminių teršalų, tačiau neradome jokių anomalijų, kurios galėtų sukelti tokio masto įvykį.“[32]

2022 m. vasario pradžioje buvo pranešta, kad „Defra ir agentūros partnerės baigė išsamų tyrimą dėl 2021 m. spalio-gruodžio mėn. šiaurės rytų pakrantėje išplautų negyvų krabų ir omarų priežasčių. Atlikus išsamius tyrimus ir modeliavimą, kad būtų atmestos galimos priežastys, Defra ir agentūros partnerės mano, kad krabai ir omarai galėjo žūti dėl natūraliai susidariusio kenksmingo dumblių žydėjimo.“[33][34] 2022 m. birželį rašytojas Džordžas Monbio laikraštyje „The Guardian“ rašė: „Stebina tai, kad vyriausybė, nors nėra jokių įrodymų, kad ji atliko tokį mėginių ėmimą, padarė išvadą, kad ne tik įvyko žydėjimas, bet ir kad jį sukėlė tam tikra toksiška rūšis: Karenia mikimotoi. Tai – mokslinės fantastikos kūrinys. Karenia klesti 20-24 °C temperatūroje. Vidutinė vandens temperatūra šioje pakrantėje spalio mėnesį yra 13 °C. Nėra jokio tikėtino mechanizmo, kaip Karenia žydėjimas galėtų sukelti masinę omarų ir krabų žūtį, nesunaikindamas didelio skaičiaus žuvų, jūrų ežių ir daugelio kitų rūšių.“ Dž. Monbio pranešė, kad kai jis paprašė Jungtinės Karalystės vyriausybės paskelbti savo įrodymus, ši atsisakė tai padaryti.[35]

Legendos ir folkloras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Peg Pauler – anglų folkloro ragana, kuri, sakoma, gyveno Tiso upėje.[36][37][38]

Populiariojoje kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tisas vaizduotas televizijos laidoje „Septyni gamtos stebuklai“ kaip vienas iš Šiaurės Anglijos stebuklų.

Žymūs tiltai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jarmo viadukas

    Jarmo viadukas

  • Begalybės tiltas

    Begalybės tiltas

  • Tiso užtvanka su „Baltojo vandens trasa“ fone

    Tiso užtvanka su „Baltojo vandens trasa“ fone

  • Tiso Niuporto tiltas

    Tiso Niuporto tiltas

  • Tiso Transporterio tiltas

    Tiso Transporterio tiltas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Where I Live“. BBC. Nuoroda tikrinta 2022-12-29. 
  2. ↑ „Cow Green reservoir“. ice.org.uk. 2018-04-16. Nuoroda tikrinta 2022-12-29. 
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 James, Alan. „A Guide to the Place-Name Evidence“ (PDF). SPNS – The Brittonic Language in the Old North. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-08-13. Nuoroda tikrinta 2022-12-29. 
  4. ↑ „Environment Agency Tees Salmon Action Plan Map“ (PDF). p. 4. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-02-03. 
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 Chisholm, Hugh, ed. "Tees". Encyclopædia Britannica. 26 (11 ed.). Cambridge University Press. pp. 499. https://en.wikisource.org/wiki/1911_Encyclop%C3%A6dia_Britannica/Tees. 
  6. ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 6,5 „OpenData support | OS Tools & Support“. 
  7. ↑ „Tees at Barnard Castle in Dales Area – Artificial influences“. Suarchyvuotas originalas 2009-02-05. 
  8. ↑ „Upper Teesdale Geology“. Suarchyvuotas originalas 2013-10-14. Nuoroda tikrinta 2022-12-29. 
  9. ↑ „BBC – Seven Wonders – High Force“. 
  10. ↑ 10,0 10,1 10,2 „Tees Valley Geology“. Nuoroda tikrinta 2022-12-30. 
  11. ↑ „Tees Dock; the Heart of Teesport“ (PDF). pdports.co.uk. p. 3. Nuoroda tikrinta 2022-12-30. 
  12. ↑ „River levels“. Suarchyvuotas originalas 2012-12-17. Nuoroda tikrinta 2022-12-30. 
  13. ↑ „Natures World“. Natures World Tees Feature. Suarchyvuotas originalas 2010-03-22. 
  14. ↑ „Cleveland's National Nature Reserves“. gov.uk. Nuoroda tikrinta 2022-12-30. 
  15. ↑ Industrial rivers of the United Kingdom. London: T F Unwin. 1888. p. 242. OCLC 1167792689. 
  16. ↑ Wilford Wardell, John (1957). A History of Yarm; an Ancient North Riding Town. Yarm: Wardell. p. 123. OCLC 504283667. 
  17. ↑ Leatherdale, Duncan (2019-05-18). „Where and what is Middlesbrough?“. BBC News. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  18. ↑ Industrial rivers of the United Kingdom. London: T F Unwin. 1888. p. 243. OCLC 1167792689. 
  19. ↑ „Tees Navigation Company“. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  20. ↑ Pattenden, D.W. (2001). The History of the River Tees in Maps (3rd ed.). Cleveland and Teesside Local History Society. ISBN 0-9507199-6-X. 
  21. ↑ „Construction starts on Quayside for the UK's premier offshore wind hub“. Graham. 2021-09-30. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  22. ↑ „Creating UK's premier offshore wind hub through dredging“. Dredging Today. 2021-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  23. ↑ Hudson, Ray (2019 m. vasaris). „Industrial Teesside, lives and legacies: a post-industrial geography“. Planning Perspectives 34 (1): 183–185. doi:10.1080/02665433.2019.1555656. 
  24. ↑ Betteney, Alan (2018). „Industry in the Tees Valley“ (PDF). static1.squarespace.com. Tees Valley Rediscovered. p. 33. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  25. ↑ Davison, Jez (2015-06-23). „Teesport gets fit for next generation as £22m upgrade takes shape“. Gazette Live. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  26. ↑ Hughes, Mike (2016-08-12). „MGT Power Q&A: All you need to know about Teesside energy plant“. Gazette Live. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  27. ↑ „SSI Redcar steelworks to be shut“. BBC News. 2015-10-12. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  28. ↑ „EDF fully equips 62-MW offshore wind farm in UK – report“. Renewables Now. 2013-06-07. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  29. ↑ „Able UK's TERRC yard on Teesside“. BBC News. 2010-11-23. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  30. ↑ „Appraisal of Sustainability: Site Report for Hartlepool“ (PDF). assets.publishing.service.gov.uk. 2010 m. spalis. p. 15. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  31. ↑ Davies, Caroline (2021-10-29). „'Apocalyptic': dead crabs litter beaches in north-east England“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  32. ↑ Newton, Grace (2021-11-26). „Environment Agency confirm dead crabs and lobsters washed up on Yorkshire beaches were not killed by pollution“. www.yorkshirepost.co.uk. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  33. ↑ Blackburne, Elaine (2022-02-03). „Reason behind deaths of thousands of shellfish on North East beaches“. HullLive. ISSN 0307-1235. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  34. ↑ „North East coast shellfish deaths blamed on harmful algae“. BBC News. 2022-02-03. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  35. ↑ Monbiot, George (2022-06-06). „Are the dead shellfish littering our beaches evidence of a toxic waste cover-up? | George Monbiot“. The Guardian. Suarchyvuotas originalas 2022-06-06. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  36. ↑ O'Donnell, Elliot (2003). Ghosts, Helpful and Harmful (1924). Kessinger Publishing. p. 199. ISBN 9780766179080. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  37. ↑ Longstaffe, William Hylton Dyer (1854). The History and Antiquities of the Parish of Darlington, in the Bishoprick. Darlington and Stockton Times. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
  38. ↑ Roalfe Cox, Marian (2003). Introduction to Folklore (1904). Kessinger Publishing. ISBN 9780766149403. Nuoroda tikrinta 2022-12-31. 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tisas&oldid=6824828"