Tiras (armėnų mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Tiras[1] (arm. Տիր) – rašto, meno ir mokslo dievybė armėnų mitologijoje. Tiras taip pat laikytas dievo Aramazdo (aukščiausiosios dievybės armėnų panteone) raštininku, dievybe, pranašaujančia lemtį. Tikriausiai Tiras buvo laikomas ir sielų palydovu,[2] psichopompu, palydinčiu jas į požemio pasaulį.[3] Helenizmo laikais imtas tapatinti su graikų Apolonu.[2]

Įsivaizduota, kad Tiras per sapnus atskleidžiąs žmonėms ateitį. Armėnų istorikas Agatangechosas, gyvenęs V a., Tirą įvardijo žynių išminties mokytoju. Tarp Vagaršapato ir Artašato miestų būta Tiro šventyklos. Jos žyniai aiškindavo sapnus, be to, čia buvo mokoma įvairių mokslų ir menų.[2]

Kulto centre Bagarane stovėjo Tiro (Apolono) statula. Armėnijos karalius Artašesas I, valdęs II a. pr. m. e., ją pergabeno į naujai kuriamą Artašato miestą (būsimą Didžiosios Armėnijos sostinę).[2]

Iš šios dievybės vardo tikriausiai kilęs ketvirtojo senovės armėnų kalendoriaus mėnesio pavadinimas tre.[2]

Apie Tiro kultą liudija ir asmenvardžiai, kurių dėmuo yra šios dievybės vardas. Tokių asmenvardžių pavyzdžiai yra Tiranas („gimęs, kilęs iš Tiro“), Tiridatas („Tiro dova­na“), Tirairas („Tiro žmogus“).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mitologijos enciklopedija, I tomas. V., 1997. ISBN 5-415-00507-2, p. 34.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Мифы народов мира. Тир , C. Б. Арутюнян – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  3. Tiur (Tur) in Facts on File Encyclopedia of World Mythology and Legend, Third Edition, by Anthony Mercanante and James Dow, Infobase, 2009. p. 959.