Vėdaraitiškiai

Koordinatės: 54°58′47″š. pl. 22°17′54″r. ilg. / 54.9797°š. pl. 22.2983°r. ilg. / 54.9797; 22.2983 (Vėdaraitiškiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Timofejevas (Vėderaitiškės))
Vėdaraitiškiai
Timofejevas

rus. Тимофеево
vok. Wedereitischken, Sandkirchen
Vėdaraitiškiai Timofejevas
Vėdaraitiškiai
Timofejevas
54°58′47″š. pl. 22°17′54″r. ilg. / 54.9797°š. pl. 22.2983°r. ilg. / 54.9797; 22.2983 (Vėdaraitiškiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2010) 420
Plotas 2,07 km²
Tankumas (2010) 203 žm./km²
Altitudė 29 m
Pašto kodas 238732

Vėdaraitiškiai (arba Timofejevas; vok. Wedereitischken, nuo 1938 m. Sandkirchen, nuo 1946 m. rus. Тимофеево) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, Šešupės kairiajame krante, nuo 2008 m. Aleksejevkos kaimo gyvenvietės centras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

17221723 m. Ragainės apskrities žemėlapyje kaimas nepažymėtas greičiausiai dėl to, kad per 17001710 m. marą išmirė visi ar beveik visi gyventojai. 1785 m. Lietuvos departamento žemėlapyje kaimas vadinamas Katmišiais (vok. Kattmitschen, iki 1938 m. liepos 16 d. Vėdaraitiškius (Weedereitischen), naciai, vokietindami prūsiškus ir lietuviškus vietovardžius, jį pavadino Zandkirchenu. 1818 m. Gumbinės apygardos sąrašuose pažymėtas kaimas su 18 židinių ir 43 sielų prie domeno Lesgewangminnen. 1858 m. mokesčius jau mokėjo dvi įmonės – Jono Kaukoraičio smuklė (6 taleriai) ir vėjo malūnas (12 talerių). Prekybą ir amatus paspartino 1928 m. pastatytas Dr. Rozenkranco tiltas ir 1930 m. nutiestas kelias Ragainė – Haselbergas. Tais metais kaime veikė šios įmonės:

  • Otto Hensel – svečių namai,
  • Carl Schäfer – maisto, porceliano ir įvairių prekių prekyba,
  • Ewald Sieloff – duonos, bakalėjos prekyba, degalinė,
  • Benno Pleik – parduotuvės, degalinės,
  • Otto Kalendruschat – parduotuvės, automobiliai (taksi),
  • Franz Naujoks – sodo ir sėklų prekyba, apgyvendinimo paslaugos,
  • Gustav Osterode – variklinis malūnas su lentpjūve,
  • Paul Bonacker – aprangos ir tekstilės įmonė,
  • Johann Stepputat – vyriškų ir moteriškų rūbų siuvimas,
  • Albert Deskau – mėsininkas ir galvijų prekyba,
  • August Bagdowitz – kalvė,
  • Franz Kumutat – kalvė,
  • Franz Noetzel – avalynė ir avalynės prekyba,
  • Leo Kryszat – avalynė ir avalynės prekyba,
  • Otto Legandt – dažymo ir dekoravimo paslaugos,
  • Gustav Voigt – dažymo ir dekoravimo paslaugos,
  • Franz Haas – kirpykla,
  • Franz Bartschat – dviračių remonto dirbtuvės ir prekyba,
  • Georg Reikat – laikrodininkas,
  • Wilhelm Hahn – karstai ir dailidžių dirbiniai,
  • Oskar Wilke – vaistinė,
  • Willi Kadagies – dantistas.

Nuo 1938 m. kiekvieną ketvirtadienį miestelyje vyko mugės, buvo parduodami žemės ūkio produktai, amatų gaminiai ir kitos prekės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą įsteigta savanorių ugniagesių komanda, kuriai vadovavo Jonas Dovydaitis.[1] Kaimas priklausė Lazdynų, Viešvilės ir Būdviečių parapijai, 1901 m. įkurta Vėdaraitiškių parapija. Iki 1903 m. ją aptarnavo Būdviečių pastorius, vėliau nepriklausoma. Pamaldos buvo laikomos mokyklos patalpose. 1906 m. padėtas kertinis akmuo, o 1907 m. gruodžio mėn. baigta statyti gotikinė parapijos bažnyčia. Ji turėjo chorą, vargonus, sakyklą. Pirmojo pasaulio karo metu trys varpai buvo išlydyti, po karo į bokštą įkelti nauji. 19011944 m. bažnyčioje tarnavo 5 kunigai, ilgiausiai 1918–1944 m. dirbo Liudvigas Reimeris, parapijiečiai jį vadino „Mūsų ministras“. Parapijoje 1944 m. buvo 533 namų ir 2274 gyventojai. Mokykloje buvo dvi klasės.

Beveik 100% gyventojų buvo protestantai, išskyrus nedidelę grupę žydų. Viena iš jų šeimų laikė universalinę parduotuvę, o kiti buvo arklių ar naudotų daiktų prekiautojai, visi 1938 m. dingo be pėdsakų.

Po TSRS invazijos, bažnyčia arklidės, svirnai, sandėliai sunyko. Maždaug 1997 m. pradėta naftos žvalgyba.[2]

Burmistrai:

  • 1900 m. Friedrich Boss,
  • iki 1917 m. Eduard Pranz,
  • Hermann Voigt,
  • Jonas Dovydaitis (Johann Dowidat),
  • Adolfas Avyžius (Adolf Awiszus).

17361818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (nuo 1922 m. liepos 1 d. Tilžės-Ragainės apskrities) kaimas. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Pilkalnio rajono (Пиллькалленский район), vėliau Krasnoznamensko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko apylinkės kaimas.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17361818 m. Lietuvos departamentas Prūsijos karalystė
18181922 m. Ragainės apskritis Rytų Prūsijos provincija
19221945 m. Tilžės-Ragainės apskritis Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19462008 m. Krasnoznamensko rajonas Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Aleksejevkos kaimo gyvenvietė
Krasnoznamensko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[4] 1933 m.[5] 1939 m.
248 297 336


Apylinkė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19492008 m. Timofejevo apylinkės (Тимофеевский cовет) teritorijoje buvo šios gyvenvietės: [6][7]

Dabartinis pavadinimas Rusiškai Vokiškai Lietuviškai Buvusių kaimų koordinatės
Abramovas Абрамово Dickschen, nuo 1938 m. Lindbach Dikšai
Abramovas Абрамово Klein Rudminnen, nuo 1938 m. Klein Ruden Rūdminiai
Aleksejevka Алексеевка Klein Kackschen, nuo 1938 m. Kleinbirkenhain Mažieji Kakšiai
Bobrovas Боброво Ellernthal - 54°58′10″ š. pl. 22°19′10″ r. ilg. / 54.96944°š. pl. 22.31944°r. ilg. / 54.96944; 22.31944 (Ellernthal)
Bobrovas Боброво Groß Rudminnen, nuo 1938 m. Wietzheim Didieji Rūdminiai
Bobrovas Боброво Königshuld II - 54°59′10″ š. pl. 22°19′10″ r. ilg. / 54.98611°š. pl. 22.31944°r. ilg. / 54.98611; 22.31944 (Königshuld)
Chvorostianka Хворостянка Alt Krauleidszen, nuo 1938 m. Hohenflur Krauleidžiai 55°00′10″ š. pl. 22°18′10″ r. ilg. / 55.00278°š. pl. 22.30278°r. ilg. / 55.00278; 22.30278 (Krauleidžiai)
Chvorostianka Хворостянка Aszen, nuo 1938 m. Aschen Ažėnai 55°00′10″ š. pl. 22°17′10″ r. ilg. / 55.00278°š. pl. 22.28611°r. ilg. / 55.00278; 22.28611 (Ažėnai)
Dolgojė Долгое Beinigkehmen, nuo 1938 m. Beinicken Beininkaimis
Dolžanskojė Должанское Budupönen-Uthelen, nuo 1938 m. Hartigsberg Būdupėnai Uteliai
Jolkinas Елкино Hermoneiten, nuo 1938 m. Hermannsdorf Armonaičiai 55°00′10″ š. pl. 22°25′10″ r. ilg. / 55.00278°š. pl. 22.41944°r. ilg. / 55.00278; 22.41944 (Armonaičiai)
Kalačejevas Калачеево Klein Schillehlen, nuo 1938 m. Kleinschollen Mažieji Šilėnai
Krainejė Крайнее Dundeln Dundeliai
Krainejė Крайнее Juckstein Jukščiai 54°51′10″ š. pl. 22°06′10″ r. ilg. / 54.85278°š. pl. 22.10278°r. ilg. / 54.85278; 22.10278 (Jukščiai)
Krainejė Крайнее Pabuduppen, nuo 1938 m. Finkenhagen Pabudupiai 54°58′10″ š. pl. 22°13′10″ r. ilg. / 54.96944°š. pl. 22.21944°r. ilg. / 54.96944; 22.21944 (Pabudupiai)
Krasavinas Красавино Birkalnis, nuo 1938 m. Birkendell Birkalnis 55°01′10″ š. pl. 22°17′10″ r. ilg. / 55.01944°š. pl. 22.28611°r. ilg. / 55.01944; 22.28611 (Birkalnis)
Lagernojė Лагерное Gut Lenken Lenkai
Livenskojė Ливенское Galbrasten, nuo 1938 m. Dreifurt Galbrasčiai 54°59′10″ š. pl. 21°19′10″ r. ilg. / 54.98611°š. pl. 21.31944°r. ilg. / 54.98611; 21.31944 (Galbrasčiai)
Livenskojė Ливенское Kragelischken, nuo 1938 m. Kragelingen Krageliškiai
Nikolskojė Никольское Giewerlauken, nuo 1938 m. Hirschflur Gyverlaukiai
Petropavlovskojė Петропавловское Groß Schillehlischken, nuo 1938 m. Großschollen Didieji Šileliai
Petropavlovskojė Петропавловское Neu Eggleningken, nuo 1938 m. Lindengarten Naujieji Ėglininkai
Petropavlovskojė Петропавловское Pötkallen, nuo 1938 m. Pötken Pietkalniai
Podgornojė Подгорное Tuppen Tupėnai 54°59′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg. / 54.98611°š. pl. 22.38611°r. ilg. / 54.98611; 22.38611 (Tupėnai)
Polianskojė Полянское Ballupönen, nuo 1938 m. Ballen Balupėnai
Polianskojė Полянское Königshuld, nuo 1938 m. Friedrichsweiler - 54°57′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg. / 54.95278°š. pl. 22.38611°r. ilg. / 54.95278; 22.38611 (Königshuld)
Polianskojė Полянское Uszballen, nuo 1938 m. Lindnershorst Užbaliai 54°58′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg. / 54.96944°š. pl. 22.38611°r. ilg. / 54.96944; 22.38611 (Užbaliai)
Sadovojė Садово Groß Kackschen, nuo 1938 m. Birkenhain Didieji Kakšiai
Talnikai Тальники Waldau Valduva 54°59′10″ š. pl. 22°16′10″ r. ilg. / 54.98611°š. pl. 22.26944°r. ilg. / 54.98611; 22.26944
Talnikai Тальники Dannenberg Danebergas 54°59′10″ š. pl. 22°15′10″ r. ilg. / 54.98611°š. pl. 22.25278°r. ilg. / 54.98611; 22.25278
Talnikai Тальники Mikehnen, nuo 1938 m. Micheln Mikėnai 54°58′10″ š. pl. 22°15′10″ r. ilg. / 54.96944°š. pl. 22.25278°r. ilg. / 54.96944; 22.25278
Timofejevas Тимофеево Neu Krauleidszen, nuo 1938 m. Sammelhofen Krauleidžiai 54°59′10″ š. pl. 22°17′10″ r. ilg. / 54.98611°š. pl. 22.28611°r. ilg. / 54.98611; 22.28611 (Naujieji Krauleidžiai)
Verchovojė Верховое Schacken Šakiai 55°00′10″ š. pl. 22°23′10″ r. ilg. / 55.00278°š. pl. 22.38611°r. ilg. / 55.00278; 22.38611 (Šakiai (Lazdynai))
Zelenolesjė Зеленолесье Gricklaugken, nuo 1938 m. Bönick Griklaukis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1818 m. ir 1939 m.
1818 m. 1910 m.[8] 1933 m.[9] 1939 m.
43 248 297 336


Antrojo pasaulinio karo metu žuvo ar dingo be žinios miestelio gyventojai – kariai: Franz Bartschat, Fritz Baufeld, Erich Baufeld, Walter Baufeld, Erich Berszelis, Paul Deskau, Emil Dietschmann, Franz Dowidat, Johann Dowidat, Walter Dwillies, Albert Eggert, Hugo Endrejat, Fritz Flamming, Alfred Hensel, Ernst Hensel, Otto Kalendruschat, Max Kasekowski, Ernst Schildhauer, Bruno Sieloff, Arthur Waßmann, Emil Waßmann.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]