Tikrieji čiurliai
Apus | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Juodieji čiurliai (Apus apus) | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Apus Scopoli, 1777 |
Tikrieji čiurliai (Apus) – čiurlinių paukščių (Apodiformes) būrio, čiurlinių (Apodidae) šeimos, tikrųjų čiurlių (Apodini) tribos paukščių gentis.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Čiurlių genties paukščiai plačiai paplitę Europoje (įskaitant Lietuvą), Azijoje ir Afrikoje.
Apibūdinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tikrųjų čiurlių kojos labai trumpos ir jomis pasinaudoja tik prisikabinti prie olos, klifo krašto, lizdo.
Skirtumai ir panašumai su kitomis paukščių šeimomis ir būriais
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nepaisant to, kad išvaizda, skrendančiu ore siluetu, gyvenimo būdu panašūs į žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, kregždinių (Hirundinidae) šeimos paukščius, bet jiems biologiškai visai negiminingi. Pagal paukščių klasifikaciją priklauso atskiram čiurlinių (Apodidae) šeimos, čiurlinių paukščių (Apodiformes) būriui. Už kregždinius turi trumpesnę uodegą, o čiurlių sparnai pjautuvo formos.
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Puikiai, vikriai skraido ir tai vieni tarp greičiausių pasaulyje skrajūnų. Buvo išmatuotas juodųjų čiurlių skrydžio greitis, kuris siekė 111 km/val arba 69,3 mylios/val (pagal, Heningsson, 2010), nors jų įprastas skrydžio greitis migruojant 35–42 km/val.[1] Didesniąją gyvenimo dalį jie praleidžia skraidydami aukštai ore, skraidydami maitinasi smulkiais vabzdžiais ar taip geria vandenį. Ant žemės nutupia tik labai retais atvejais.
Tikrųjų čiurlių (Apus) genties paukščiai Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje aptinkamos dvi čiurlių genties rūšys:
- Juodasis čiurlys (Apus apus). Peri Lietuvoje.
- Blyškusis čiurlys (Apus pallidus). Retai užklysta, Lietuvoje neperi. Pirmą kartą Lietuvoje stebėtas per rudeninę paukščių migraciją, 2013 m. spalio 28 d.
Tikrųjų čiurlių (Apus) genties rūšių sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tikrųjų čiurlių gentyje išskiriama 20 rūšių[2]
- Apus acuticauda Jerdon, 1864 - Tamsiasturplis čiurlys;
- Apus affinis Gray, JE, 1830 - Mažasis čiurlys;
- Apus alexandri Hartert, 1901 - Salinis čiurlys;
- Apus apus Linnaeus, 1758 - Juodasis čiurlys;
- Apus balstoni Bartlett, 1880 - Madagaskarinis juodasis čiurlys;
- Apus barbatus Sclater, PL, 1866 - Afrikinis čiurlys;
- Apus batesi Sharpe, 1904 - Beitso čiurlys;
- Apus berliozi Ripley, 1966 - Rytų Afrikos čiurlys;
- Apus bradfieldi Roberts, 1926 - Bredfildo čiurlys;
- Apus caffer Lichtenstein, MHK, 1823 - Baltasturplis čiurlys;
- Apus cooki Harington, 1913 - Kuko čiurlys;
- Apus horus Heuglin, 1869 - Etiopinis čiurlys;
- Apus leuconyx Blyth, 1845 - Blito čiurlys;
- Apus niansae Reichenow, 1887 - Rudasis čiurlys;
- Apus nipalensis Hodgson, 1837 - Malajinis čiurlys;
- Apus pacificus Latham, 1801 - Rytinis čiurlys;
- Apus pallidus Shelley, 1870 - Blyškusis čiurlys;
- Apus salimalii Lack, 1958 - Tibetinis čiurlys;
- Apus sladeniae Ogilvie-Grant, 1904;
- Apus unicolor Jardine, 1830 - Vienaspalvis čiurlys;
Tikrųjų čiurlių (Apus) genties rūšių fosilijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tik iš fosilijų žinomos šios čiurlių (Apus) genties išnykę rūšys:
- Apus baranensis – pietryčių Europoje gyveno vėlyvojo plioceno epochos laikotarpiu.
- Apus gaillardi – fosilijos aptiktos dabartinės Prancūzijos teritorijoje iš vidurinio ir vėlyvojo mioceno epochos laikotarpyje.
- Apus submelba – fosilijos aptiktos Slovakijoje iš viduriniojo pleistoceno epochos laikotarpio, fosilijos aptiktos Slovakijoje.
- Apus wetmorei – fosilijos iš ankstyvojo – vėlyvojo plioceno? epochos laikotarpio. Gyveno pietryčių ir centrinės Europos pietuose.
Tikrųjų čiurlių (Apus) genties pavadinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lotynų kalboje žodis ‘apous’ (απους) reiškia bekojis, kas iš dalies apibūdina čiurlius dėl jų trumpų kojų. Nors dar iki 1950 metų, tarp mokslininkų vyko dideli nesutarimai, kuri Žemėje gyvenančių organizmų grupė bus vadinama Apus žodžiu. Prancūzų botanikas ir zoologas Louis Augustin Guillaume Boscas 1801 metais Apus pavadinimą buvo suteikęs vėžiagyvių potipio, skydvėžių būrio genčiai apibūdinti, šiais laikais žinomai kaip Triops ir pavadinimas ilgą laiką buvo jiems naudotas. Tačiau 1909 metais Keilhack’as priminė, kad skydvėžių būrio genčiai naudojamas Apus pavadinimas neteisingas, kadangi dar anksčiau, 1777 metais italų fizikas ir gamtininkas Giovanni Antonio Scopolis buvo suteikęs šį lotynišką pavadinimą aprašomiems čiurliams. Nesutarimai buvo baigti tik 1958 metais, kada Zoologinės terminologijos tarptautinė komisija (International Commission on Zoological Nomenclature) nurodė nustoti vartoti Apus pavadinimą mažai skydvėžių būrio genčiai, jiems pripažindama terminą Triops, o čiurlių genčiai palikdama Apus terminą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ rspb.org.uk / What is the fastest bird in level flight? Ian Hayward | 7 July 2010
- ↑ worldbirdnames.org / Owlet-nightjars, treeswifts, swifts
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- duckduckgo.com / Tikrieji čiurliai (Apus)