Tikrasis sagas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tikrasis sagas

Tikrasis sagas (Metroxylon sagu)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Eilė: Arekiečiai
( Arecales)
Šeima: Arekiniai
( Arecaceae)
Triba: Rotangai
( Calameae)
Gentis: Sagas
( Metroxylon)
Rūšis: Tikrasis sagas
( Metroxylon sagu)
Binomas
Metroxylon sagu
Rottb.

Tikrasis sagas (Metroxylon sagu) – sago genties iš palminių šeimos rūšis, natūraliai auganti Indonezijoje, Naujoje Gvinėjoje, Molukuose, Malaizijoje.[1]

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sagai yra daugiakamienės atžalomis besidauginančios palmės, kiekvienas kamienas žydi vieną kartą gyvenime ir subrandinęs vaisius žūsta. Žydint kamieno viršuje susiformuoja aukštas žiedynas. Kamienų aukštis būna 7-20 m. Prieš žydėjimą sagas paprastai turi apie 20 plunksniškų iki 10 m ilgio lapų. Kiekvienas lapas turi apie 150–180 lapelių, kurie būna iki 175 cm ilgio.

Paprastai žydi 15-20 m. amžiaus sagų kamienai. Žiedynas būna 33,0-7,5 m ilgio. Nuo jo pagrindinės ašies atsišakoja 15-30 pirmos eilės šakų, nuo kurių atsišakoja 15-25 antros eilės šakų, o nuo šių – 10-12 trečios eilės šakų. Ant trečios eilės šakų spirališkai poromis išsidėstę žiedai. Poroje vienas žiedas būna vyriškas, antras – abilytis. Vaisius yra apie 5 cm skersmens kaulavaisis, padengtas žvynais, kurių spalva nokimo metu kinta nuo ryškiai žalios iki šiaudų geltonumo.[2]

Auginimas ir panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sagas (krakmolas).

Sagų panaudojimas:

  • Sago gamyba. Tikrasis sagas yra labai svarbus ekonomiškai, nes yra pagrindinis sago šaltinis pasaulyje. Sagas yra krakmolas, gaunamas vandeniu jį išplaunant iš susmulkintos sagų šerdies. Iš vieno sago krakmolo gauna 110–150 kg. Sagas naudojamas kaip miltai gaminant pudingus, lakštinius, duoną, taip pat – kaip tirštiklis. Pvz., Sepiko upės regione Naujoje Gvinėjoje blynai iš sago yra kasdieninis maistas, dažnai valgomas su žuvimi.
  • Stogų dengimas. Sago lapeliais dengiami stogai, kurie išsilaiko apie 5 metus.[3]
  • Namų statybos. Išdžiovinti lapkočiai (indonez. gaba-gaba) naudojami tradicinių namų sienoms ir luboms daryti.
  • Plaustų gamyba. Džiovinti lapkočiai yra labai lengvi, todėl iš jų daromi plaustai.

Sagai dauginasi tiek lytiškai sėklomis, tiek vegetatyviai šaknų atžalomis. Sago gamybai sagus paprastai kerta prieš pat žydėjimą, kai krakmolo kiekis šerdyje yra didžiausias. Naujus sagus atsodina atžalomis arba auginiais.[2]


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Germplasm Resources Information Network: Metroxylon sagu Archyvuota kopija 2015-04-09 iš Wayback Machine projekto.
  2. 2,0 2,1 Schuiling, D.L. (2009) Growth and development of true sago palm (Metroxylon sagu Rottbøll) with special reference to accumulation of starch in the trunk: a study on morphology, genetic variation and ecophysiology, and their implications for cultivation. (PhD thesis Wageningen University).
  3. Palm and Cycad Societies of Australia. Palms: Metroxylon sagu. Nuoroda tikrinta 28 February 2012