Tikrasis gelžmedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Mesua ferrea

Tikrasis gelžmedis (Mesua ferrea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Malpigijiečiai
( Malpighiales)
Šeima: Kliuzijiniai
( Clusiaceae)
Gentis: Gelžmedis
( Mesua)
Rūšis: Tikrasis gelžmedis
( Mesua ferrea)

Tikrasis gelžmedis (Mesua ferrea) – Pietų ir Pietryčių Azijoje auganti medžių rūšis. Tradiciškai priskiriama kliuzijinių (Clusiaceae) šeimai, nors dabar jungiama prie naujai išskirtos puiklapinių (Calophyllaceae) šeimos. Šio medžio arealas apima tropinę Indiją ir Nepalą, Šri Lanką, Mianmarą, Tailandą, Indokiniją, Malaiziją, Filipinus, Sumatrą.

Užauga iki 30 m aukščio, turi drūtą (iki 2 m skersmens) kamieną. Žievė pelenų pilkumo su rausvarudžiu spindesiu. Lapai paprastieji, priešiniai, stambūs, 7-15 cm ilgio ir 1,5–3,5 cm pločio. Apatinė pusė balkšva. Žiedai dvilyčiai, 4–7,5 cm skersmens, turi 4 baltus žiedlapius ir keletą oranžinių kuokelių. Vaisius – kiaušiniškas, su 1-2 sėklomis. Tikrojo gelžmedžio mediena labai kieta, tvirta, sunki. Jos tankis – nuo 940 iki 1195 kg/m³ (esant 14 % drėgnumui). Sunkiai apdirbama, todėl naudojama geležinkelių, stambių statinių statyboms. Augalo žiedai, lapai, šaknys, sėklos pasižymi maloniu aromatu, todėl naudojamos smilkalų gamybai, liaudies medicinoje.

Tikrasis gelžmedis auga drėgnuosiuose tropikų miškuose, ypač upių slėniuose. Rytų Himalajuose ir Vakarų Ghatuose auga iki 1500 m aukštyje, Šri Lankoje – iki 1000 m aukštyje.

Medis Indijoje žinomas kaip nagčampa (hind. नागचंपा, IAST: nāgcaṃpā). Taip pat vadinamas nāgakesara, nāgapuṣpa („gyvačių gėlė“), Mianmare – Kant Kaw, Tailande – bunnak, Malaizijoje – penaga, Asame – nahor, angliški pavadinimai – Ceylon ironwood, Indian rose chestnut ir Cobra’s saffron.