Tiglatpalasaras III
Tiglatpalasaras III | |
---|---|
Asirijos karalius Babilonijos karalius Keturių Kampų valdovas Pasaulio viešpats | |
![]() | |
Tiglatpalasaro III bareljefas (dabar Britų muziejuje) | |
Adasidai | |
Gimė | ~795 m. pr. m. e. |
Mirė | 727 m. pr. m. e. |
Tėvas | Ašurniraris V arba Adadniraris III |
Sutuoktinis (-ė) | Jaba |
Vaikai | Šalmaneseras V, Sargonas II? |
Asirijos karalius | |
Valdė | 745–727 m. pr. m. e. |
Pirmtakas | Ašurniraris V |
Įpėdinis | Šalmaneseras V |
Babilonijos karalius | |
Valdė | 729–727 m. pr. m. e. |
Pirmtakas | Nabumukinzeris |
Įpėdinis | Šalmaneseras V |
![]() |
Tiglatpalasaras III |
Tiglatpalasaras III (akad. 𒆪𒋾𒀀𒂍𒈗𒊏 = Tukultī-apil-Ešarra; 'kliaujuosi Ešaros sūnumi', hebr. תִּגְלַת פִּלְאֶסֶר = Tiglaṯ Pilʾeser) – Asirijos karalius, valdęs Naująją Asirijos imperiją maždaug 745–727 m. pr. m. e., taip pat Babilonijos karalius 729–727 m. pr. m. e. Jo valdymo metais Asirija pasiekė paskutinį plėtros laikotarpį.[1]
Nuo Adadnirario III valdymo laikmečio (810–783 m. pr. m. e.), Asirija buvo politiškai ir kariniu atžvilgiu silpna, šiaurinė kaimynė Urartu kontroliavo prekybinius kelius į Irano kalnyną ir link Viduržemio jūros. Dalis imperijos dalių turėjo mokėti duokles kitoms valstybėms. 745 m. pr. m. e. kilo sukilimas prieš Adadnirario III sūnų, karalių Ašurninarį V, per kurį į sostą įžengė Kalacho vietininkas Tiglatpalasaras III. Jis vardą galimai pasirinko pagal kitą didį Asirijos valdovą, Tiglatpalasarą I.[1]
Tiglatpalasaras III ėmėsi greitų reformų. Jis padalino nepriklausomybės siekusias provincijas į mažesnes dalis (738 m. pr. m. e. jų tapo 80), Asirijos pareigūnus padarė tiesiogiai sau pavaldžiais. Dabar jam tiesiogiai turėjo atsiskaityti kariuomenės vadai, iždo prižiūrėtojai, mokesčių rinkėjai. Įrengta žvalgybinė sistema.[1]
Tiglatpalasaras III atnaujino ekspansinę šalies užsienio politiką. 743–740 m. pr. m. e. nugalėjo Urartu karalystės remiamą Arpado koaliciją (priklausė Šiaurės Sirijos, Finikijos ir Mažosios Azijos šalių valdovai), 734–732 m. pr. m. e. – Edomo, filistiečių miestų, Arabijos pusiasalio valstybėlių, Tyro, Damasko ir Izraelio karalysčių koaliciją. 734 m. pr. m. e. nustatytos sienos su Egiptu. 738 ir 735 m. pr. m. e. surengė karo žygius į Urartu karalystę. 737 m. pr. m. e. įsitvirtino Medijos šiaurinėje dalyje. 729 m. pr. m. e. užėmė Babiloną ir asmeninės unijos pagrindu tapo Babilonijos karaliumi[2] (nuvertė chaldėjų karalių Ukinzerą, kuris skatino sukilimus Asirijoje). Pasivadino Pulu vardu.[1]
Tiglatpalasaras III vykdė tremčių politiką – pavergtų tautų gyventojus trėmė į sunkiai valdomus pasienio regionus. Vien per 742–741 metus perkelta dešimtys tūkstančių žmonių.[1]
Tiglatpalasaras III dėl savo didelių užkariavimų minimas Biblijoje.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Tiglath-pileser III. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Tiglatpalasaras III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013