Tiglatpalasaras III

Tiglatpalasaras III
Asirijos karalius Babilonijos karalius Keturių Kampų valdovas Pasaulio viešpats
Tiglatpalasaro III bareljefas (dabar Britų muziejuje)
Adasidai
Gimė	~795 m. pr. m. e.
Mirė	727 m. pr. m. e.
Tėvas	Ašurniraris V arba Adadniraris III
Sutuoktinis (-ė)	Jaba
Vaikai	Šalmaneseras V, Sargonas II?
Asirijos karalius
Valdė	745–727 m. pr. m. e.
Pirmtakas	Ašurniraris V
Įpėdinis	Šalmaneseras V
Babilonijos karalius
Valdė	729–727 m. pr. m. e.
Pirmtakas	Nabumukinzeris
Įpėdinis	Šalmaneseras V
Vikiteka	Tiglatpalasaras III

Tiglatpalasaras III (akad. 𒆪𒋾𒀀𒂍𒈗𒊏 = Tukultī-apil-Ešarra; 'kliaujuosi Ešaros sūnumi', hebr. ‏תִּגְלַת פִּלְאֶסֶר‏‎ = Tiglaṯ Pilʾeser) – Asirijos karalius, valdęs Naująją Asirijos imperiją maždaug 745–727 m. pr. m. e., taip pat Babilonijos karalius 729–727 m. pr. m. e. Jo valdymo metais Asirija pasiekė paskutinį plėtros laikotarpį.

Nuo Adadnirario III valdymo laikmečio (810–783 m. pr. m. e.), Asirija buvo politiškai ir kariniu atžvilgiu silpna, šiaurinė kaimynė Urartu kontroliavo prekybinius kelius į Irano kalnyną ir link Viduržemio jūros. Dalis imperijos dalių turėjo mokėti duokles kitoms valstybėms. 745 m. pr. m. e. kilo sukilimas prieš Adadnirario III sūnų, karalių Ašurninarį V, per kurį į sostą įžengė Kalacho vietininkas Tiglatpalasaras III. Jis vardą galimai pasirinko pagal kitą didį Asirijos valdovą, Tiglatpalasarą I.

Tiglatpalasaras III ėmėsi greitų reformų. Jis padalino nepriklausomybės siekusias provincijas į mažesnes dalis (738 m. pr. m. e. jų tapo 80), Asirijos pareigūnus padarė tiesiogiai sau pavaldžiais. Dabar jam tiesiogiai turėjo atsiskaityti kariuomenės vadai, iždo prižiūrėtojai, mokesčių rinkėjai. Įrengta žvalgybinė sistema.

Tiglatpalasaras III atnaujino ekspansinę šalies užsienio politiką. 743–740 m. pr. m. e. nugalėjo Urartu karalystės remiamą Arpado koaliciją (priklausė Šiaurės Sirijos, Finikijos ir Mažosios Azijos šalių valdovai), 734–732 m. pr. m. e. – Edomo, filistiečių miestų, Arabijos pusiasalio valstybėlių, Tyro, Damasko ir Izraelio karalysčių koaliciją. 734 m. pr. m. e. nustatytos sienos su Egiptu. 738 ir 735 m. pr. m. e. surengė karo žygius į Urartu karalystę. 737 m. pr. m. e. įsitvirtino Medijos šiaurinėje dalyje. 729 m. pr. m. e. užėmė Babiloną ir asmeninės unijos pagrindu tapo Babilonijos karaliumi (nuvertė chaldėjų karalių Ukinzerą, kuris skatino sukilimus Asirijoje). Pasivadino Pulu vardu.

Tiglatpalasaras III vykdė tremčių politiką – pavergtų tautų gyventojus trėmė į sunkiai valdomus pasienio regionus. Vien per 742–741 metus perkelta dešimtys tūkstančių žmonių.

Tiglatpalasaras III dėl savo didelių užkariavimų minimas Biblijoje.