Tiglatpalasaras I
Tiglatpalasaras I | |
---|---|
Asirijos karalius | |
![]() | |
Tiglatpalasaro I bareljefo fragmentas | |
Sargonidai | |
Mirė | ~1077 m. pr. m. e. |
Tėvas | Ašūrešišis I |
Vaikai | Ašaridapalekūras, Ašūrbelkala, Šamšiadadas IV |
Asirijos karalius | |
Valdė | 1115–1077 m. pr. m. e. |
Pirmtakas | Ašūrešišis I |
Įpėdinis | Ašaridapalekūras |
![]() |
Tiglatpalasaras I |
Tiglatpalasaras I (akad. 𒆪𒋾𒀀𒂍𒈗𒊏 = Tukultī-apil-Ešarra; 'kliaujuosi Ešaros sūnumi') – Asirijos karalius, valdęs Vidurinę Asirijos imperiją maždaug 1115–1077 m. pr. m. e.[1]
Tiglatpalasarui I žengus į sostą, Mažąją Aziją užpuolė tauta, vadinta muškais (galimai frygai). Tai kėlė rimtą pavojų Asirijai, nes Mažojoje Azijoje buvo pagrindiniai geležies rūdos telkiniai, o Mesopotamijos civilizacijoje jau buvo plačiai paplitęs geležies naudojimas. Tiglatpalasaras I sumušė 20 tūkstančių muškų Asirijoje Kumucho (Komagenos) provincijoje. Tada jis nugalėjo Nairi valstybę į vakarus nuo Vano ežero ir praplėtė Asirijos valdžią gilyn į Mažąją Aziją, kur nė vienas jo pirmtakų dar nebuvo užvaldęs. Tiglatpalasaras I taip pat pajungė įvairias pusiau klajokliškas aramėjų gentis prie kelio į Viduržemio jūrą, pasiekė Sirijos pakrantes, kur privertė finikiečius mokėti jam duoklę. Su Sirijos pakrantėmis prekiavęs Egiptas pasiuntė pas Tiglatpalasarą I draugystės misiją. Po 1100 m. pr. m. e. Tiglatpalasaras I užkariavo šiaurinę Babiloniją.[2]
Tiglatpalasaro I valdymo metais smarkiai plėstas Ašūras, Ninevija, kiti miestai. Jo bibliotekose išliko gausus literatūros paveldas. Tiesa, Tiglatpalasaro I užkariautos žemės Asirijos žinioje išliko tik iki jo mirties, vėliau imperija patyrė nuosmukį.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Tiglatpalasaras I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ 2,0 2,1 Tiglath-pileser I. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.