Tiglatpalasaras I

Tiglatpalasaras I
Asirijos karalius
Tiglatpalasaro I bareljefo fragmentas
Sargonidai
Mirė	~1077 m. pr. m. e.
Tėvas	Ašūrešišis I
Vaikai	Ašaridapalekūras, Ašūrbelkala, Šamšiadadas IV
Asirijos karalius
Valdė	1115–1077 m. pr. m. e.
Pirmtakas	Ašūrešišis I
Įpėdinis	Ašaridapalekūras
Vikiteka	Tiglatpalasaras I

Tiglatpalasaras I (akad. 𒆪𒋾𒀀𒂍𒈗𒊏 = Tukultī-apil-Ešarra; 'kliaujuosi Ešaros sūnumi') – Asirijos karalius, valdęs Vidurinę Asirijos imperiją maždaug 1115–1077 m. pr. m. e.

Tiglatpalasarui I žengus į sostą, Mažąją Aziją užpuolė tauta, vadinta muškais (galimai frygai). Tai kėlė rimtą pavojų Asirijai, nes Mažojoje Azijoje buvo pagrindiniai geležies rūdos telkiniai, o Mesopotamijos civilizacijoje jau buvo plačiai paplitęs geležies naudojimas. Tiglatpalasaras I sumušė 20 tūkstančių muškų Asirijoje Kumucho (Komagenos) provincijoje. Tada jis nugalėjo Nairi valstybę į vakarus nuo Vano ežero ir praplėtė Asirijos valdžią gilyn į Mažąją Aziją, kur nė vienas jo pirmtakų dar nebuvo užvaldęs. Tiglatpalasaras I taip pat pajungė įvairias pusiau klajokliškas aramėjų gentis prie kelio į Viduržemio jūrą, pasiekė Sirijos pakrantes, kur privertė finikiečius mokėti jam duoklę. Su Sirijos pakrantėmis prekiavęs Egiptas pasiuntė pas Tiglatpalasarą I draugystės misiją. Po 1100 m. pr. m. e. Tiglatpalasaras I užkariavo šiaurinę Babiloniją.

Tiglatpalasaro I valdymo metais smarkiai plėstas Ašūras, Ninevija, kiti miestai. Jo bibliotekose išliko gausus literatūros paveldas. Tiesa, Tiglatpalasaro I užkariautos žemės Asirijos žinioje išliko tik iki jo mirties, vėliau imperija patyrė nuosmukį.