Tiesioji siena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tiesioji siena (Nr. 5) Debesų jūroje

Tiesioji siena (lot. Rupes Recta, 22°06′p. pl. 7°48′v. ilg. / 22.1°p. pl. 7.8°v. ilg. / -22.1; -7.8) – Mėnulio plutos lūžis, esantis Debesų jūros rytinėje dalyje.

Tiesioji siena (5, žr. schemą) yra į vakarų pusę nuo Tebito kraterių grupės (6), rytinėje Debesų jūros dalyje ir meta iš kosmoso matomą beveik tiesios linijos šešėlį. Jos ilgis apie 112 km. Tiesioji siena susidarė, kai dėl įtempių Mėnulio plutos gelmėse apie 300 metrų įsmuko dalis paviršiaus vakarinėje lūžio pusėje. Susidaręs skardis nėra visiškai status, o turi 10−15° kampą. Piečiau Tiesiosios sienos yra perpus jūros lava užlietas krateris. XVII a. olandų astronomas Kristijanas Heigensas, kuriam priskiriamas Tiesiosios sienos atradimas, dėl vaizdo palygino kraterį su kardo rankena, o lūžį − su ašmenimis.

Į vakarus nuo Tiesiosios sienos yra idealiai apskritas Birto krateris (17,7 km skersmens), pavadintas britų XIX a. astronomo Viljamo Birto garbei. Šalia jo yra mažesnis, 6,4 km skersmens Birto A krateris. Iškart į vakarus nuo Birto kraterio prasideda apie 45 km ilgio Birto raukšlė (Rima Birt).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Harrington, Philip S. Cosmic Challenge: The Ultimate Observing List for Amateurs. Cambridge University Press, 2010, p. 208