Tidorė

0°41′ š. pl. 127°24′ r. ilg. / 0.683°š. pl. 127.400°r. ilg. / 0.683; 127.400

Tidorė (indonez. Pulau Tidore) – sala Indonezijoje, Molukų salyno šiaurėje, prie vakarinių Halmaheros krantų, tuojau į pietus nuo Ternatės. Patenka į Šiaurės Molukų provinciją. Plotas – 116 km².^[1]

Sala apskrita, vulkaninės kilmės, visą pietinę dalį užima užgesęs Kiematubu ugnikalnis (1750 m). Šiaurinė dalis kalvota, vietomis pakrantėje yra lygumų.^[2]

2023 m. Tidorėje gyveno 118 tūkst. gyventojų. Rytinėje pakrantėje yra Tidorės uostamiestis. Gyventojai išpažįsta islamą. Verčiamasi žvejyba, metalo apdirbimu, daržovių auginimu.^[2]

Nuo XV a. saloje gyvavo galingas Tidorės sultonatas, klestėjęs iš prekybos prieskoniais. 1521 m. Tidorės miestą sugriovė portugalai, o 1578 m. čia įkūrė savo tvirtovę. Vėliau tidoriečiai sudarė sąjungą su ispanais, kurie padėjo sultonatui atsilaikyti prieš olandų remiamą Ternatę. 1654 m. Tidorę galop užkariavo olandai,^[2] bet sultonatas nominaliai gyvavo iki XX a. vid., kai Indonezija pasiekė nepriklausomybę.