Teresė Dambrauskaitė
| Teresė Dambrauskaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1932 m. sausio 7 d. Slanimas, Antroji Lenkijos Respublika |
| Veikla | kultūros istorikė |
| Alma mater | 1958 m. Vilniaus universitetas |
Teresė Dambrauskaitė (g. 1932 m. sausio 7 d. Slanime, Antrojoje Lenkijos Respublikoje) – Lietuvos kultūros istorikė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1958 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Nuo 1959 m. dirbo Mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje, nuo 1969 m. Paminklų konservavimo institute (nuo 1988 m. Paminklų restauravimo projektavimo institutas) istorinių tyrimų skyriuje.
Parengė Vilniaus Augustinų, Bazilijonų, Pranciškonų, Bonifratrų, Vizitiečių vienuolynų, Alumnato, Bžostovskiu rūmų (Universiteto g.) istorines apybraižas, Vilniaus Aukštutinės pilies, Visų šventųjų ir Šv. Jonų bažnyčių, Filharmonijos, Pacų rūmų (Šv. Jono g.), Siesikų rūmų istorinių tyrimų ataskaitas. Tyrė Vilniaus amatų cechų namų lokalizaciją, Vokiečių g. bulvaro vietoje buvusį užstatymą, daugumą senamiesčio kvartalų.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Romanas Jaloveckas. Teresė Dambrauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 438 psl.