Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti – tarptautinė komisija, sudaryta 1998 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus dekretu.

Tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komisijos tikslai yra:

  • tautų santarvę grįsti istorinės tiesos ieškojimu ir nustatymu;
  • užpildyti šiuolaikinės Lietuvos istorijos spragas, atliekant mokslinius tyrimus, analizuojant visą dokumentinę medžiagą, išlikusią Lietuvoje ar randamą užsienio valstybėse;
  • supažindinti Lietuvą su Vakaruose per pastaruosius penkiasdešimt metų atliktais istoriniais ir sociologiniais tyrinėjimais ir taip iš esmės panaikinti sovietiniam laikotarpiui būdingą izoliaciją ir atsiribojimą nuo istorinės informacijos;
  • suderinti Lietuvos ir užsienio valstybių požiūrius į okupacinį Lietuvos istorinį tarpsnį;
  • šviesti visuomenę – viešinti ir platinti sukauptą informaciją, informuoti šalies gyventojus, ypač jaunimą, apie nacių ir sovietų okupacijų nusikaltimus.[1] [2] [3]

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikia dvi pakomisės: Nacių okupacijos nusikaltimų įvertinimo pakomisė ir Sovietų okupacijos nusikaltimų įvertinimo pakomisė. Emanuelis Zingeris nuo pat pradžių pirmininkauja komisijai.

2007 m. komisijos narys istorikas, buvęs Jad Vašem vadovas Yitzhakas Aradas paliko komisiją, Lietuvos generalinei prokuratūrai jam pateikus įtarimus, kad jis prisidėjo prie lietuvių civilių žudynių Kaniūkų kaime. Dar du nariai išėjo iš komisijos ir ji nustojo veikti.

2008 m. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Valdas Adamkus savo prisiminimuose atskleidė, kad vyko pasitarimas Prezidentūroje su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Povilu Malakausku, generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu ir užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu. Valdas Adamkus rašė, „Priėjome išvadą, kad jei nėra aiškių įrodymų, patvirtinančių Izraelio piliečio Y. Arado atsakomybę už sovietinių partizanų nusikaltimus Lietuvos gyventojams, Generalinė prokuratūra turi nutraukti jam iškeltą bylą. Tai leis normalizuoti santykius su Izraeliu“.[4]

2012 m. rugpjūčio 30 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė atnaujino komisiją. Į Nacių okupacinio režimo nusikaltimų ir holokausto įvertinimo pakomisę paskirti Holokausto aukų ir didvyrių atminties organizacijos Jad Vašem Izraelyje atstovai Dina Porat ir Arkadijus Zeltseris, Amerikos žydų komiteto atstovas Andrew Bakeris, Milersvilio universiteto dėstytojas Saulius Sužiedėlis, Vilniaus universiteto dėstytojas Kęstutis Girnius. Į sovietinio okupacinio režimo nusikaltimų įvertinimo pakomisę paskirti tarptautinės visuomeninės organizacijos „Memorial“ Rusijoje narys Aleksandras Danielis, Amerikos žydų komiteto narys Nicolas Lane, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas istorijas Arvydas Anušauskas, Jeilio universiteto atstovas Timothy Snyderis, Sorbonos universiteto atstovas Francoise Thomas ir vengrų istorikas Janos M. Raineris.[4]

Išvados[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Algimantas Kasparavičius tyrė Ribentropo-Molotovo paktą ir jo pasekmes Lietuvai. 2001 m. kovo 22 d. komisija patvirtino susijusias išvadas.[5]

Pirmosios sovietinės okupacijos (1940–1941 m.) tyrimai baigti ir išvados padarytos. Stasys Knezys tyrė karinių struktūrų vaidmenį ir kolaboravimą su jomis. 2001 m. kovo 22 d. patvirtintos išvados.[6] Arūnas Striekus tyrė religinio gyvenimo žlugdymą. 2002 m. birželio 19 d. patvirtintos išvados.[7] Inga Petravičiūtė ir Nijolė Maslauskienė tyrė saugumo, komunistų partijos ir kitų struktūrų vaidmenį ir kolaboravimą su jomis.[8] Algirdas Jakubčionis tyrė Lietuvos okupavimą, aneksavimą ir sovietizaciją.[9] Arvydas Anušauskas tyrė areštus [10], 1941 m. birželio 14-18 d. trėmimus [11] ir sovietų vykdytas kariškių ir civilių gyventojų žudynes.[12] Susijusios išvados patvirtintos 2003 m. gruodžio 17 d.

Padaryta dar tik dalis išvadų apie nacių okupacijos nusikaltimus. Beveik visos išvados padarytos dėl antrosios sovietinės okupacijos pirmojo etapo (1944–1953 m.), o tik pradėta tirti antrąjį etapą (1953–1990 m.).

Vertinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998 m. lapkričio 6 d., Lietuvos žydų asociacijos pirmininkas Joseph Melamed laišku ragino prezidentą Valdą Adamkų pakeisti ar panaikinti komisiją, teigdamas, jog žydų tauta nukentėjo nepalyginamai daugiau, nukentėjo taip pat ir nuo lietuvių kilmės holokausto vykdytojų ir todėl šitoks lygiagretus vertinimas nepriimtinas.[13] Minėtame laiške dėstomu J. Melamed požiūriu, komisija žydų žudynes pateisina (angl. justify). Šie kaltinimai laiške nedetalizuoti.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Misija“. Suarchyvuotas originalas 2011-09-19. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 31 d..
  2. „Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Apie komisiją“. Suarchyvuotas originalas 2012-07-31. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 31 d..
  3. „Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Švietimas“. Suarchyvuotas originalas 2012-07-31. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 31 d..
  4. 4,0 4,1 „Atsinaujino Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio režimų nusikaltimams Lietuvoje vertinti komisijos veikla“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 20 d..
  5. „Molotovo - Ribentropo pakto pasekmės: valstybingumo praradimas“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 26 d..[neveikianti nuoroda]
  6. „Lietuvos kariuomenės likvidavimas 1940-1941 m.“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 26 d..[neveikianti nuoroda]
  7. „Sovietų vykdytos kariškių ir civilių gyventojų žudynės“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 26 d..[neveikianti nuoroda]
  8. „Nusikalstamos okupacinės politikos sistema – okupacinių politinių ir visuomeninių struktūrų vaidmuo ir kolaboravimas su jomis 1940-1941 m.“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 26 d..[neveikianti nuoroda]
  9. „Lietuvos okupavimas/aneksavimas ir sovietizacija“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 26 d..[neveikianti nuoroda]
  10. „Areštai ir kitos prievartos formos“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 26 d..[neveikianti nuoroda]
  11. „Masiniai gyventojų trėmimai“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 26 d..[neveikianti nuoroda]
  12. „Sovietų vykdytos kariškių ir civilių gyventojų žudynės“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 26 d..[neveikianti nuoroda]
  13. „Letter from Joseph A. Melamed, Chairman, Association of Lithuanian Jews, to President Valdas Adamkus, Tel-Aviv, November 6, 1998“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2010-08-27. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 24 d..

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]