Tarnavos valsčius
53°47′š. pl. 25°09′r. ilg. / 53.79°š. pl. 25.15°r. ilg.
| Tarnavos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1931 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Tarnava, Gurniotai |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Lydos apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1931) |
Lydos apskritis (1919–1931) |
Tarnavos valsčius (rus. Тарновская волость, lenk. gmina Tarnowo) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Tarnava, kurį laiką – Gurniotai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1929 m. balandžio 11 d. prijungta dalis Bielyčios valsčiaus, Lebedos valsčiaus ir naikinamo Hančarų valsčiaus.[2] 1931 m. gruodžio 11 d. reformuotas į Belahrudos valsčių.[3]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 2500 | 291 kiemas [4] | 20 | ||
| 1874 m. | 2413 | 295 kiemai [5] | 3 seniūnijos | 20 | |
| 1880 m. | 3560 | 295 kiemai [6] | 3 seniūnijos | 20 | |
| 1885 m. | 3585 | 296 kiemai [7] | 3 seniūnijos | 20 | |
| 1890 m. | 3760 | 298 kiemai [8] | 3 seniūnijos | 20 | |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[11] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[12] |
|---|---|---|
| Alžava | Ольжевское | Olżew |
| Radivoniškės | Радзивонишское | Radziwoniszki |
| Tarnava | Тарновское | Tarnowszczyzna |
| Iš viso: | 3 seniūnijos | 3 seniūnijos |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[13]
- Alžava (Ольжава), k.
- Babaučiai (Бабоўцы), k.
- Bancevičiai (Банцэвічы), k.
- Biltaučiai (Більтаўцы), k.
- Cybarai (Цыбары), k.
- Daliokija (Далёкія), k.
- Didysis Olžavas (Ольжаў Вялікі), plv.
- Ditrykiai (Дзітрыкі), dv.
- Ditrykiai (Дзітрыкі), k.
- Dubčionys (Дубчаны), k.
- Dūdoriai (Дудары), k.
- Gurniotai (Гарняты), k.
- Kadžiukai (Хадзюкі), k.
- Kulbokai (Кульбакі), k.
- Kulbokai (Кульбакі), kolonija
- Makavičiai (Мохавічы), k.
- Masevičiai (Масевічы), k.
- Mažasis Olžavas (Ольжаў Малы), plv.
- Palubninkai (Палубнікі), k.
- Pariečėnai (Парэчаны), k.
- Radivoniškės (Радзівонішкі), k.
- Radivoniškės I (Радзівонішкі I), plv.
- Rakliaucai (Раклёўцы), k.
- Repnikai (Рэпнікі), k.
- Šemetauščyna (Шэмятоўшчына), plv.
- Tarnava (Тарноўшчына), plv.
- Tvirbutai (Цвербуты), k.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Dz.U. 1929 nr. 22 poz. 225
- ↑ M.P. 1931 nr. 285 poz. 378
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 288 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 413 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1889 годъ. // PDF 512–513 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 141–142 psl.
- ↑ Tarnowszczyzna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 212 psl. (lenk.)
- ↑ Тарноўская воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-07-03).