Tarkšliai

Acrididae

Mėlynsparnis tarkšlys (patelė)
(Oedipoda caerulescens)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Nariuotakojai ( Arthropoda)
Klasė:	Vabzdžiai ( Insecta)
Poklasis:	Sparnuotieji ( Pterygota)
Būrys:	Tiesiasparniai ( Orthoptera)
Pobūris:	Trumpaūsiai tiesiasparniai ( Caelifera)
Antšeimis:	Skėriniai ( Acridoidea)
Šeima:	Skėriai ( Acrididae)
Pošeimis:	Tikrieji skėriai ( Oedipodinae)

Tarkšliai – kai kurie skėriai iš tikrųjų skėrių (Oedipodinae) pošeimio. Toks pavadinimas kilo dėl jų tarškančio garso, kurį skleidžia skrisdami. Manoma, kad šį garsą jie išgauna, skrydžio metu užpakalinėmis kojomis paliesdami kietas užpakalinių sparnų gyslas. Tarkšliai aptinkami sausose smėlingose ar akmenuotose buveinėse. „Tarkšliai“ yra daugiau liaudiškas terminas, šis pavadinimas nežymi jokio taksonominio vieneto, tik apibūdina skėrius iš tikrųjų skėrių (Oedipodinae) pošeimio, kurie skrisdami „tarškia“.

Nuo pievose gausių skėriukų (Gomphocerinae) tarkšliai skiriasi galvos forma ir spalvotais, melsvais, raudonais ar rusvais užpakaliniais sparnais. Visų Lietuvoje gyvenančių tarkšlių spalva varijuoja.

Lietuvoje aptiktos 4 tarkšlių rūšys: raudonsparnis tarkšlys (Psophus stridulus), mėlynsparnis tarkšlys (Oedipoda caerulescens), margasis tarkšlys (Bryodemella tuberculata) ir kopinis tarkšlys (kopinis skėriukas) (Sphingonotus caerulans). Visos jos retos. Kopinis tarkšlys įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat į ją buvo pasiūlytos įtraukti dar dvi tarkšlių rūšys, bet kol kas neįtrauktos dėl duomenų stokos.

Visos tarkšlių rūšys laikomos nykstančiomis ir bent vienoje iš gretimų Lietuvai šalių. Pavyzdžiui, margųjų tarkšlių (Bryodemella tuberculata) žinomų radimviečių skaičius Vokietijoje per paskutinius 25 metus sumažėjo 78 %, raudonsparnių tarkšlių (Psophus stridulus) – 55 %, kopinių tarkšlių (Sphingonotus caerulans) – 48 %, o mėlynsparnių tarkšlių (Oedipoda caerulescens) – 32 %. Lenkijoje raudonsparnio tarkšlio radimviečių sumažėjo 50 %.

Lenkijoje ir Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad tarkšliai nyksta dėl tinkamų buveinių nykimo – apsodinimo mišku, natūralios sukcesijos ir ekologinių trikdžių, suformuojančių tas buveines, stokos.