Tapatybės politika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Tapatybės politika (angl. identity politics) – terminas, apibūdinantis politinę strategiją, kai tam tikros religijos, rasės, visuomeninės padėties, socialinės klasės ar kitų veiksnių vienijami žmonės sudaro sociopolitines sąjungas, nutolusias nuo plačios koalicijos politikos. Šios sociopolitinių motyvų turinčios grupės savo interesus siekia įgyvendinti stebėdamos ir remdamos konkrečias politines jėgas, kurios būtų suinteresuotos jas atstovauti. Terminą 1977 m. suformavo juodaodžių lesbiečių feminisčių organizacija Combahee River Collective.[1] Samprata itin išpopuliarėjo XX a. 9 deš.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad terminas „tapatybės politika“ pirmą kartą buvo paminėtas 1977 m. pareiškime „Kapitalizmo patriarchatas socialistinio feminizmo kontekste“,[2] kuris buvo išspausdintas 1979 m. Antrą kartą samprata randama darbe „Namų merginos: juodaodžių feminisčių antologija“,[3] kurį redagavo Barbara Smith – viena iš Combahee River Collective įkūrėjų. Manoma, kad su bendražygių pagalba ji ir sukūrė šį terminą. Bendruomenė viename iš savo pareiškimų teigė:

„Kuomet buvome vaikai, mes supratome, kad skiriamės nuo berniukų ir su mumis elgiamasi skirtingai. Pavyzdžiui, mūsų buvo prašoma tylėti, jog būtume panašios į tikras damas ir neužsitarnautume nepatenkintų baltaodžių žvilgsnių. Dėl šio ilgalaikes pasekmes turinčio sąmonės auklėjimo, mes pradėjome matyti panašumus savo išgyvenimuose bei įtvirtinti politiką, kuri pakeistų mūsų gyvenimus ir neišvengiamai užbaigtų mūsų priespaudą... Mes suvokiame, jog vieninteliai žmonės, kuriems mes rūpėtume pakankamai, kad šie nuosekliai dirbtų mūsų išlaisvinimo vardan, esame mes patys. Mūsų politika išsivystė iš sveikos meilės sau patiems, mūsų seserims ir mūsų bendruomenei, kuri įkvepia mus tęsti kančias bei darbus. Orientavimasis į priespaudą yra pamatinė tapatybės politikos koncepcija. Mes tikime, jog giliausia ir galimai radikaliausia politika kyla tiesiogiai iš mūsų pačių tapatybės ir nenoro dirbti po kažkieno priespauda.“ — Combahee River Collective, „Combahee River Collective pareiškimas“[4]

Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tapatybės politika susilaukia nemažai kritikos ir kai kurių politinių jėgų yra laikoma fundamentaliai klaidinga. Psichologijos profesorius Jordanas Petersonas griežtai sukritikavo tapatybės politiką:[5]

„Tai yra problema. Radikalūs politiniai kairieji jau susidūrė su šia problema. <...> Sakykime turime dvi lytis ir tris rases. Tačiau jau turime penkias interesų kategorijas su susikertančiais interesais. Ir čia dar tik pradžia. Kiek yra socialinių lyčių? Hipotetiškai, jų yra begalybė. O kaip su mažosiomis rasėmis? Neįtrauksime tautybės? Galbūt reikėtų įtraukti socioekonominę klasę? O kaipgi fizinis patrauklumas..? Ir kiekvieną kartą, kai mes pridedame dar vieną kategoriją, mes išskaidome interesų grupę į dar smulkesnes interesų grupes. Ir ką siūlote daryti – įtvirtinti lygybę visose šiose kategorijose? Nejaugi? Galų gale, kokios lygybės siekiame? Lygybės socioekonominėje plotmėje? Visa tai vien dėl atlyginimo? O kaip visos kitos sferos, kur žmonės nėra lygūs? Negi sustosite ties socioekonominiais klausimais? Taigi, visa tai yra katastrofa.“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Smith, Barbara, ed. (1983). Home Girls: A Black Feminist Anthology. New York, NY: Kitchen Table: Women of Color Press. pp. xxxi–xxxii. ISBN 0-913175-02-1. 
  2. Capitalist Patriarchy and the Case for Socialist Feminism, ed. Zillah R. Eisenstein (New York: Monthly Review Press, 1979)
  3. Smith, Barbara, ed. (1983). Home Girls: A Black Feminist Anthology. New York, NY: Kitchen Table: Women of Color Press. pp. 275. ISBN 0-913175-02-1. 
  4. "The Combahee River Collective Statement". Archived from the original on 24 February 2017. Retrieved 4 April 2016.“ (anglų). 
  5. Thinker, Serious (ed.). Jordan Peterson: The fatal flaw in leftist American politics. Big Think.