Tapas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Tapas yra hinduizmo sikhizmo ir džainizmo dvasinė praktika, kurią vienuoliai ir dvasiniai mokytojai naudoja, idant sustiprintų savo atsidavimą Dievui. Tapas (askezė, pasaulio malonumų atsisakymas) apvalo protą ir pašalina kliūtis (karma) siekiant aukščiausio tikslo – išsilaisvinimo (nirvana, mokša). Tai jogų ir vienuolių gyvenimo būdas.