Tankgewehr M1918

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mauser Tankgewehr M1918
Mauser Tank-Gewehr M1918.jpg
Tipas prieštankinis šautuvas
Variantai
Konstruktorius
Šalis Vokietija
Sukurtas 1918
Gamintas 1918-1919, kompanija „Mauser
Naudotas 1918-1933
Naudotojai Vokietijos kariuomenė, Reichsveras
Kalibras, mm 13,2
Šovinys, mm 13,2×92 mm TuF
Šaudymo sparta, n/min.
Svoris, kg 15,9
18,5 (užtaisytas, su kojelėmis)
Ilgis, mm 1691
Vamzdžio ilgis, mm 984
Pradinis greitis, m/s 785
Taikymo tolis, m 500
Maks. šūvio nuotolis, m
Mechanizmas
Dėtuvė be dėtuvės, 1 šov. į lizdą

Mauser Tankgewehr M1918, T-Gewehr[1][2]) – vokiškas Pirmojo pasaulinio karo laikų 13 mm prieštankinis šautuvas. Tai pirmas specialiai sukonstruotas prieštankinis šautuvas[3], vienintelis naudotas Pirmajame pasauliniame kare. Jų buvo pagamintas apie 15 800 vienetų.[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1916 m. Flers–Courcelette kautynėse (Somos mūšio dalis) britai pirmą kartą panaudojo tankus. Antrieji tankus ėmė naudoti prancūzai.

1917 m. birželį Vokietijos kariuomenė, bandydama atlaikyti tankų Mark IV grėsmę aptiko, kad šarvamušės 7,92 mm K kulkos neefektyvios. Tada Vokietijoje ir kilo idėja prieš tankus panaudoti didelio kalibro šautuvus su dideliu kulkos greičiu.

1918 m. vasarį vokiečių kariuomenės ginkluotėje pasirodė pirmieji prieštankiniai šautuvai. Serijinę jų gamybą „Mauser“ kompanija pradėjo 1918 m. gegužę Oberndorfe prie Nekaro. Pirmieji šie šautuvai buvo perduoti specialiai suformuotiems prieštankiniams daliniams.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šautuvas T-Gewehr yra vienašūvis, su slankiojamąja svirteline spyna. Šoviniai į lizdą dedami ranka. Šautuvas turi pistoletinę rankeną ir kojeles (nuo kulkosvaidžio MG-08/15), tačiau neturi įtaisų atatrankai mažinti (nei petinės atramos paminkštų, nei laibgalio stabdžio). Šautuvo kryptukas plokštelinis, galinis taikiklis sugraduotas kas 100 m, nuo 100 iki 500 m nuotoliui.

T-Gewehr komandą sudarė 2 kareiviai – šaulys ir šovinių padavėjas, nors šautuvu šaudyti mokėdavo abu.

Šoviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Britų .303 ir 13,2 mm TuF šoviniai

Šarvamušis šovinys 13,2×92 mm TuF (dažnai vadintas tiesiog 13 mm šoviniu), kurio kulka turėjo grūdinto plieno šerdį, pradžioje buvo skirtas naujam vandeniu aušinamam stambaus kalibro kulkosvaidžiui MG 18 TuF, skirtam kovai su tankais ir lėktuvais. Tai rodė pavadinimą buvusios raidės TuF (vok. Tank und Flieger 'tankas ir lėktuvas'). Kulkosvaidis MG 18 TuF ginkluotėje turėjo pasirodyti 1919 m.

Savybės:

  • Šoviniai svėrė 51,5 g.
  • Kulkų pradinis greitis buvo 785 m/s.[5]
  • Kulkos 100 m nuotoliu ir 90° kampu galėdavo pramušti 22 mm storio šarvą, o 300 m nuotoliu – 15 mm.


Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]