Tanglos kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tanglos kalnai

Tanglos kalnai (tibet. གདང་ལ་།  = Gdang La, kin. 唐古拉山, pinyin: Tánggǔlāshān) – kalnagūbris Tibete ir Činghajuje (KLR), Tibeto kalnyno vidurinėje dalyje. Ilgis apie 700 km. Aukštis iki 6096 m (santykinis aukštis apie 1000 m). Sudarytas daugiausia iš klinties ir molingų skalūnų. Būdingos kupetiškos viršūnės su lėkštais šlaitais.

Vyrauja aukštikalnių stepės, gargždo ir skaldos dykumos. Yra ledynų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 418