TSRS Tarybų suvažiavimas

TSRS Tarybų suvažiavimas (rus. Съезд Советов СССР), Visasąjunginis Tarybų suvažiavimas (rus. Всесоюзный съезд Советов) – aukščiausiasis Tarybų Sąjungos valstybinės valdžios organas nuo TSRS įkūrimo 1922 m. gruodžio 30 d. iki 1936 m. TSRS Konstitucijos priėmimo.

Formavimas

TSRS Tarybų suvažiavimo dalyviai būdavo visų sąjunginių respublikų tarybų atstovai pagal normas:

• nuo miestų tarybų - 1 deputatas nuo 25 tūkst. rinkėjų,
• nuo gubernijų (sričių, kraštų) ir respublikų Tarybų suvažiavimų - 1 deputatas nuo 125 tūkst. gyventojų. Delegatus į TSRS Tarybų suvažiavimą rinkdavo atitinkamuose Tarybų suvažiavimuose (gubernijų, sričių, kraštų, respublikų).

Įgaliojimai

Tik TSRS Tarybų suvažiavimas galėjo:

• atlikti pakeitimus TSRS Konstitucijoje,
• priimti į TSRS sudėtį naujas respublikas,
• numatyti perspektyvinius TSRS liaudies ūkio vystymo ir TSRS valstybinio biudžeto planus,
• įvesti einamosios įstatymų leidimo bendruosius principus.

Tarybų suvažiavimas numatydavo bendras visų valstybinių organų veiklos kryptis, sudarydavo TSRS Centrinį vykdomąjį komitetą, kuris buvo suvažiavimui atskaitingas ir atsakingas.

Visų aštuonių įvykusių TSRS Tarybų suvažiavimų Prezidiumų pirmininkas buvo Michailas Kalininas.