T-dvilypumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stygų teorija
Pagrindinės temos
Superstygų teorija
Teorijos
Bozoninė stygų teorija
M teorija
I tipo stygos · II tipo stygos
Heterotinės stygos
Stygų dvilypumas
Stygų lauko teorija
Sąvokos
Styga · Brana
Susijusios temos
Supersimetrija · Supergravitacija · Kvantinė gravitacija

T-dvilypumas – tam tikra simetrija tarp mažų ir didelių atstumų superstygų teorijoje. Tai vienas iš stigų dvilypumų, leidusių susieti skirtingas teorijas.

T-dvilypumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvadas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprasčiausiam T-dvilypumo paaiškinimui reikia supaprastinti 10 matmenų erdvėlaikį (9 erdvės matmenys ir 1 laiko) prisirišant tik prie vieno iš tų matmenų[1][2][3]. Tad laikom, kad vienas iš 9 erdvės matmenų suformuoja R spindulio apskritimą. T. y. keliavimas šiuo matmeniu atstumu (formulė, išreiškianti apskritimo ilgį) nuveda prie tos pačios vietos, kur pradėjai kelionę.

Tokiu apskritimu judanti dalelė turės kvantuotą sveikais daugikliais, proporcingais 1/R, judesio kiekį. Šis tam tikras n-tos eilės (n - sveikas skaičius) būsenos dalelės judesio momentas įeina į suminę dalelės energija per sąryšį n/R. Dalelės masės kvadratas (apsiribosim juo, nes energijos išraiškos sudėtingesnės) užrašomas formule:

Invariantiškumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Supaprastintas T-dvilypumo vizualizavimas. Šiuo atveju R < Ls.

Dabar grįžkime prie stygų. Styga taip pat gali keliauti šiuo apskritimu, o įnašas į stygos masę yra toks pat, kaip pateiktas dalelei. Tačiau uždara styga gali daryti tai, ko negali dalelė – apsivyti apie šį apskritimą. Skaičius, nurodantis, kiek kartų styga apsiveja apskritimą, vadinamas vijos skaičiumi arba vijos moda (pažymėkim w). Vijų moda taip pat turi būti kvantuota, t. y. jos eilė keičiasi minimalią vertę dauginant iš sveiko skaičiaus n. Stygą dar apibūdina įtempimas - energija, tenkanti ilgio vienetui. Todėl styga turi energijos ir būdama išsitempusi apie mūsų įvestą apskritiminį matmenį. Apvijimo energijos indėlis į suminę stygos energiją yra lygus stygos įtempimui , padaugintam iš viso apsivijusios stygos ilgio. Šios apsivijusios stygos ilgis - įvesto R spindulio apskritimo ilgis (perimetras), padaugintas iš vijų skaičiaus w, kuriuo styga apsisukusi apie apskritimą, t. y.:

.

kur

– konstanta, vadinama fundamentiniu stygos ilgiu ir nurodanti stygų teorijų mastelį.

Taigi suminis kiekvienos n modos uždaros stygos masės kvadratas:

[2]

kur

vietoj daugtaškio yra narys, nusakantis vibracinių modų, sužadintų stygoje kairinio ir dešininio judėjimo kryptimis, indėlis,

Užrašyta formulė yra invariantiška (nekintanti transformacijų metu) pagal šiuos pakeitimus:

Kitaip sakant, mes galime sukeisti spindulį R su tuo atveju, jei sukeičiame vijos modas w su kvantuotomis judesio kiekio modomis n. Šis pakeitimas ir yra T-dvilypumo pagrindas.

Teorijos išvados[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reikia pastebėti, jog jei mūsų įvesto supaprastinimo spindulys R yra daug mažesnis už stygos mastelį , tai po vijos ir judesio kiekio modų pakeitimo spindulys tampa žymiai didesnis,t. y. vijos ir judesio kiekio modų pakeitimas sukeičia atstumų skalę su didelių atstumų skale. Taigi dėl T-dvilypumo skirtumas tarp didelių ir mažų atstumų tampa neaiškus: jei stygos judesio kiekio modos požiūriu kažkas atrodo kaip didelis atstumas, tai stygos vijos modos požiūriu tai atrodo kaip labai mažas atstumas.

Dvilypumo susietos superstygų teorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

T-dvilypumo atradimas leido susieti šias superstygų teorijas:

Tai reiškia, jog jei mes aptartu būdu supaprastinsime IIA ir IIB tipo stygų teorijų erdvėlaikius, įvesdami apskritiminius matmenis su R spinduliu IIA tipo teorijai ir 1/R spinduliu IIB tipo teorijai, tai atitinkamai sukeitus spindulius bei vijos modas su judesio kiekiais, sukeisime teorijas vietomis.

Pabaigai reikia priminti, jog grįžus į normalų superstygų teorijų 10 matmenų erdvėlaikį, pagal apibrėžimą styga masės neturi. Stygų T-dualumas taip pat įrodomas ir didesnių matmenų erdvėlaikiuose, pvz., 9, 10 ar 11-oje matmenų M-teorijoje[4].

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. Giveon, M. Porrati, E. Rabinovici. Target Space Duality in String Theory, Physics Report, 244, 1994.
  2. 2,0 2,1 John Schwarz. Introduction to Superstring Theory, 2000.
  3. The Official String Theory Web Site: How are string theories related?.
  4. C. M. Hull, P. K. Townsend. Unity of Superstring Dualities, Nuclear Physiscs B 438 tomas, 1994.