Túpac Amaru II
| Tupakas Amaru II | |
|---|---|
 | |
| Tupako Amaru II portretas | |
| Gimimo vardas | José Gabriel Condorcanqui Noguera |
| Gimė | ~1740–1742 Surimana, Kusko provincija, Peru vicekaralystė |
| Mirė | 1781 m. gegužės 18 d. (~39 metai) Kuskas, Peru vicekaralystė |
| Tautybė | kečujas |
| Sutuoktinis (-ė) | Micaela Bastidas |
| Veikla | kasikas, revoliucionierius |
Tupakas Amaru II (Túpac Amaru II), tikrasis vardas Chosė Gabrielis Kondorkankis Nogera (José Gabriel Condorcanqui Noguera, gimė tarp 1740 ir 1742 m. – mirė 1781 m. gegužės 18 d.) – indėnų kasikas ir revoliucionierius, surengęs nesėkmingą Peru valstiečių sukilimą prieš Ispanijos valdžią.
Chosė Gabrielis Kondorkankis buvo pietų Peru esančio Tintos regiono tradicinis indėnų vadas (kasikas, tiksliau kuraka). Save laikė paskutiniojo inkų valdovo Tupako Amaru palikuonimi.[1] Nors mokėsi pas jėzuitus, jis išlaikė ryšius su vietos indėnų bendruomenėmis. Buvo vienas labiausiai išsilavinusių savo krašto žmonių.[2]
Chosė Gabrielis Kondorkankis aktyviai kovojo prieš indėnų išnaudojimą, kurį, 1720 m. panaikinus enkomjendą, toliau tęsė vyriausybė viešųjų darbų pavidalu. 1780 m. lapkričio 4 d. Tupakas Amaru II suėmė Tintos valdytoją (korechidorą) Antonijų de Ariagą ir, pateikęs kaltinimus dėl žiaurumo prieš vietos gyventojus, nuteisė mirties bausme. Tada prieš ispanų valdžią sukilo indėnai ir dalis kreolų, sukilimas apėmė didžiąją dalį Peru vicekaralystės, pasiekė Bolivijos ir Argentinos teritorijas.[1] Keli tūkstančiai sukilėlių lapkričio 18 d. nugalėjo ispanų karinius dalinius (apie 900 žmonių) mūšyje ties Sangarara (dabar Kusko departamentas, Peru). 1781 m. pradžioje sukilėliai apsupo Kuską, bet iš Limos atskubėjus ispanų pastiprinimui miesto užimti nepavyko.[2]
1781 m. kovą Tupakas Amaru II buvo išduotas ispanams. Nuteistas mirties bausme (nukankintas, ketvirčiuotas ir nukirsdintas) kartu su savo žmona Mikaela Bastidas ir vaikais.[1] Tupako Amaru II pradėtas sukilimas tęsėsi iki 1783 m.[2]
Judėjimai dėl Ispanijos kolonijų nepriklausomybės dažnai aukštino Tupaką Amaru II, o Peru valdant kairiųjų pažiūrų Chuanui Velaskui Alvaradui, Tupakas Amaru II paskelbtas perujiečių nacionaliniu didvyriu. Taip pat jo vardu pavadintas XX a. antros pusės Urugvajaus miesto partizanų judėjimas Tupamaros,[2] keletas kitų kairiųjų revoliucinių judėjimų. Be to, pagal Tupaką Amaru II suteiktas vardas amerikiečių reperiui Tupakui Šakurui.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 Túpac Amaru II. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- 1 2 3 4 Túpac Amaru II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ „The „Tupac Amaru“ Name Is a Symbol of Rebellion“. Los Angeles Times. December 25, 1996.