Pereiti prie turinio

Svirbūčių apylinkė

Koordinatės: 56°02′š. pl. 22°52′r. ilg. / 56.03°š. pl. 22.86°r. ilg. / 56.03; 22.86
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Svirbučių apylinkė)

56°02′š. pl. 22°52′r. ilg. / 56.03°š. pl. 22.86°r. ilg. / 56.03; 22.86

  Svirbūčių apylinkė
Centras Svirbūtės (1950–1954?)
Pažižmė (1959?–1963)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Kuršėnų valsčius
Apskritis Kuršėnų apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Kuršėnų rajonas (1950–1962)
Šiaulių rajonas (1962–1963)
Sritis Šiaulių sritis
Dabartinė seniūnija
Kuršėnų kaimiškoji seniūnija, Raudėnų seniūnija

Svirbūčių apylinkė (arba Svirbučių apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Kuršėnų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Kuršėnų rajonui.[2] 1954 m. prijungta Pažižmėlių apylinkė. 1963 m. sausio 12 d. Svirbūčių apylinkė prijungta prie Kuršėnų apylinkės ir Raudėnų apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Pažižmėlių“ ir „Žiužmos“ kolūkiai [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
51,6 „Pažiužmėlių“ kolūkis, Kuršėnų tarybinio ūkio Ožkėnų, Šilėnų, Ringuvėnų II, Pažiužmės ir Svirbučių skyriai [5] 18 kaimų
  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 68
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 8
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 44–46
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 22
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 222