Sveino sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 11°03′S 171°04′W / 11.050°S 171.067°W / -11.050; -171.067

Sveino sala iš palydovo
Salos žemėlapis

Sveino sala arba Olosega (angl. Swains Island, sam. Olosega) – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Polinezijoje. Plotas – 1,865 km² (iš jų sausuma sudaro 1,508 km², lagūna – 0,358 km²). Atolas priskiriamas JAV valdos Amerikos Samoa žinion, nors kultūriškai priklauso Tokelau salynui.

Atolas mažas, 1,8 km ilgio ir 1,4 km pločio, sudarytas iš vienos salelės, uždaru žiedu juosiančios lagūną. Lagūna sekli, jos vanduo lengvai druskingas. Salą dengia kokospalmių giraitės ir tankūs tropinių augalų sąžalynai.

2010 m. Sveino saloje gyveno 17 gyventojų – kopros surinkėjų iš Tokelau. Jie gyvena atolo vakaruose esančiame Taulagos kaimelyje. XIX a. pietryčiuose įkurtas Etenos kaimas išnykęs. Yra ryšių centras, bažnyčia, mokykla, vandens surinkimo sistema. Seniau aplink atolą ėjo kelias, bet dabar jis nunykęs.

Pirmasis europietis, pasiekęs atolą, buvo Ispanijos keliautojas Pedras Fernandesas de Keirosas. Jis 1606 m. atolą pavadino Isla de la Gente Hermosa („Gražių žmonių sala“). Vėliau salos gyventojus užpuolė Fakaofo salos gyventojai – išžudė arba privertė pabėgti vyrus, o moteris pasiėmė su savimi. Vėliau fakaofiečiai bandė salą apgyvendinti, bet ji pasirodė nederlinga ir skurdi. 1841 m. Sveino sala gavo savo vardą pagal amerikiečių banginių medžioklės laivo kapitoną Viljamą Čouną Sveiną (William Chown Swain).

Pradžioje Sveino saloje prancūzai ir Fakaofo gyventojai rinko kokosų aliejų, bet 1856 m. čia atsikraustė amerikietis Eli Hačisonas Dženingsas (Eli Hutchinson Jennings) su savo samojiete žmona ir pasiskelbė salos valdovu. Jis čia pradėjo kopros ruošimo verslą, priglausdavo perujiečių, gaudžiusių Tokelau gyventojus į vergiją, laivus. XX a. pr. dėl salos priklausomybės iškilo ginčai tarp Didžiosios Britanijos ir JAV. 1925 m. Sveino salą oficialiai aneksavo JAV (kaip Amerikos Samoa dalį) ir pripažino Dženingsų šeimą kaip jos savininkus. 1953 m. tokelaujiečių darbininkai kaip nuolatiniai salos gyventojai paskelbė salą savo valdą. Dženingsas juos išmetė, bet vėliau į šį reikalą įsikišo JAV ir užtikrino darbuotojų teises.

1981 m. Tokelau valdos valdytoja Naujoji Zelandija pripažino JAV suverenitetą Sveino saloje, tačiau Tokelau savivaldos referendume 2006 m. Sveino sala įvardinta kaip Tokelau valda. 2005 m. Sveino salą nuniokojo uraganas. XXI a. pr. sala tebelieka privati Dženingsų šeimos valda, bet turi nebalsuojantį narį Amerikos Samoa taryboje.


Commons-logo.svg

Vikiteka