Suvalkų valsčius
| Suvalkų valsčius lenk. gmina Suwałki | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis |  Suvalkų apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Suvalkai | ||||||
| Gyventojų | 6 467 | ||||||
| Plotas | 264,82 km² | ||||||
| Tankumas | 24 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2012072 | ||||||
| Pašto kodas | PL 16-400 | ||||||
| Tel. kodas | 87 | ||||||
| Tinklalapis | www.gmina.suwalki.pl/ | ||||||
Suvalkų valsčius (lenk. gmina Suwałki) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje. Valsčiaus centras – Suvalkai. Ribojasi su Bakalariavos, Jeleniavo, Krasnapolio, Naujinės, Pilypavo, Prieraslio, Račkų ir Šipliškių valsčiais bei Suvalkų miestu.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII–XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Dalį valsčiaus kaimų sudaro 1919–1954 m. egzistavusių Kukuvo ir Ūtos valsčių kaimai bei 1973–1976 m. egzistavusio Senojo Palivarko valsčiaus kaimai. 1975–1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.
Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2002 metų duomenis valsčiaus plotas yra 264,82 km², iš kurių:[1]
- ariama žemė: 54 %
- miškai: 28 %
- vandens telkiniai: 18 %
Valsčius sudaro 20,25 % Suvalkų apskrities.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 m. birželio 30 d. surinktus duomenis:[2]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 6467 | 100 % | 3163 | 48,91 % | 3304 | 51,09 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
24,42 | 11,94 | 12,48 | |||
Pagal 2002 m. duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1026,19 zlotai.[3]
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltis, Biala Voda, Bobroviskas, Brut Malai, Brut Novai, Brut Starai, Burdiniškės, Cimochovizna, Čarnakovizna, Červoni Palivarkas, Dubovas I, Dubovas II, Gavrichų Rūda, Gelnevas, Korklinai, Korobecas, Kreivasis, Kropivne Nove, Kropivne Stare, Kukuvas, Kukuvo Palivarkas, Leščevas, Leščevekas, Lipnakas, Magdalenovas, Mala Ūta, Niemcovizna, Nova Viešas, Okuniovecas, Osinkai, Osova, Piertaniai, Plocično Osiedlė, Plocično Tartakas, Podubuvekas, Potašna, Pžebrutas, Slupiai, Sobolevas, Stara Turuvka, Stari Palivarkas, Tacevas, Tartakas, Turuvka Nova, Tžcanė, Ūta, Vasilčikai, Vasilčikų Gajuvka, Viatroluža I, Vichodnė, Vygriai, Zelone Kamedulskiai, Zelone Krulevskiai, Zelonė II, Žiliniai.
Tarptautinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dalis valsčiaus teritorijos yra Vygrių nacionaliniame parke. Valsčiuje teka Akmenės, Juodosios Ančios, Ščeberkos ir Vėtrėlaužos upės.
Ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje yra šie ežerai:
- Akmuo (1,17 km²);
- Didysis Sausasis (0,11 km²);
- Dovcenas (0,84 km²);
- Kreivieji Vygriai (13,84 km²);
- Ožys (0,55 km²);
- Sausasis (0,08 km²);
- Vygriai (21,7 km²);
- Žaliasis (0,07 km²).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||
