Sunvarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sunvarai
Sunvarų jaunuoliai
Sunvarų jaunuoliai
Gyventojų skaičius ~50 tūkst.
Populiacija šalyse Nepalo vėliava Nepalas
Kalba (-os) sunvarų
Religijos hinduizmas, Tibeto budizmas, prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės kiti kiratai (rajai, limbai, jakhai), magarai, gurungai ir kt.
Commons-logo.svg Vikiteka: SunvaraiVikiteka

Sunvarai – kiratų tauta, gyvenanti Nepale: į šiaurės rytus nuo Katmandu slėnio, Sun Kosio aukštupyje, Khileti Kholos ir Malung Kholos pakrantėse. Prie sunvarų taip pat priskiriami sureliai (gyvena prie Sun Kholos), džireliai (Tamba Kosio ir Khimti Kholos tarpupyje), bahingai (kartais priskiriami prie rajų). Sunvarų kalba priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimai, tibetiečių-mjanmų skyriui. Turi daug tarmių. Sunvarai ir sureliai – hinduistai, džireliai išpažįsta Tibeto budizmą. Tikėjimas persimaišęs su senosiomis Himalajų šamanistinėmis religijomis (bon).

Po šalį paplito iš šiaurės vakarų. Etnogenezė neaiški.

Iki XIX a. pr. vertėsi lydimine žemdirbyste, tačiau kuomet į sunvarų žemes ėmė keltis vidurio ir vakarų Nepalo tautos (nepalai, tamangai, gurungai, magarai), perėjo prie ariamosios terasinės žemdirbystės (kukurūzai, soros, bulvės, daržovės). Laiko gyvulius (galvijai, buivolai, ožkos,kiaulės), kuriuos gano kalnų ganyklose, miškuose, dirvonuose. Amatai: audimas (dabar perka indiškus medvilninius audinius), krepšių pynimas, medžio drožyba, alkoholinių gėrimų gamyba.

Gurungų gyvenvietė padriko plano. Būstas karkasinis-stuplinis, su pamatais, sienos iš plaušplyčių arba molio, apteptos ochra ir mėšlu. Stogas dvišlaitis, iš šiaudų, čerpių. Nuo XX a. pr. paplitę dviejų aukštų (apačioje ūkinės patalpos, viršuje – gyvenamosios) arba vieno aukšto su pagalbiniais trobesiais namai.

Maistas augalinis ir gyvūninis. Pieno negeria, bet iš jo ruošia sviestą.

Sunvarai dalijasi į 2 grupes: „12 klanų“ ir „10 klanų“ – jos gyvena pramaišiui. Skirstosi į keletą patrilinijinių giminių (sunvarų ~70, džirelių 20, surelių – nežinoma). Santuokos tarp pusbrolių ir pusseserių griežtai draudžiamos (priešingai nei vidurio ir vakarų Nepale). Santuoka monogaminė, nors pas turtuolius pasitaiko poligamija. Paplitęs paprotys atidirbti už arba išpirkti nuotaką. Leidžiamos skyrybos, vedybos antrąsyk, našlių vedybos. Šeima dažniausiai mažoji.

Tikyboje svarbus protėvių kultas, gausu animizmo, šamanizmo bruožų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Сунвар,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.