Sukimosi periodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Sukimosi periodas - laikas, per kurį kūnas apsisuka vieną kartą.

Sukimosi periodo paaiškinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiesiaeigį kūno judėjimą apibūdina pagreitis, greitis ir poslinkis, o judėjimą apskritimu dažniausiai - laiko tarpas, per kurį kūnas apsisuka vieną kartą. Pavyzdžiui, apibūdinant Žemės sukimąsi aplink Saulę, paprastai nurodomas ne Žemės sukimosi greitis, bet jos apsisukimo aplink Saulę laikas - 365,26 paros. Kalbant apie Žemės sukimąsi apie savo ašį, taip pat nurodomas jos apsisukimo apie savo ašį laikas - 24 valandos. Periodas formulėse žymimas raide (T) kadangi periodas yra tam tikras laiko tarpas, tai jis reiškiamas laiko matavimo vienetais - sekundėmis.

Formulės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamuoliukas sukamas tam tikra kryptimi ir trajektorija.

Norint apskaičioti kūno sukimosi periodą, reikia žinoti, kiek kartų (N) kūnas apsisuka per tam tikrą laiką (t).


Kūno sukimosi periodo apskaičiavimas:

Laiko tarpo, per kurį kūnas apsisuka, apskaičiavimas:

Apsisukimų skaičiaus apskaičiavimas:

Linijinio kūno greičio apskaičiavimas:

Apskritimo spindulio apskaičiavimas:

Simbolių paaiškinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

T - sukimosi periodas

t - laikas per kurį kūnas apsisuka

N - kūno apsisukimo kartai

V - kūno greitis apskritime

R - Apskritimo spindulys

Apskritimu judančio kūno koordinatės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Norėdami nustatyti, kaip kinta apskritimu judančio kūno koordinatės, atlikime paprastą bandymą. Prie siūlo pritvirtintą rutuliuką sukime vertikalioje plokštumoje pastoviu greičiu. Kadangi rutuliukas juda plokštuma, tai jo padėčiai nustatyti reikia dviejų koordinačių. Parinkime koordinačių sistemą taip, kad jos pradžia sutaptų su apskritimo centru. Sakykime, stebėjimo pradžioje rutuliukas yra taške A, taigi jo koordinatės atitinkamai lygios xA ir yA. Kai rutuliukas atsiduria kitoje padėtyje, taške B, jo koordinatės įgyja vertes xB ir yB. Vadinasi, rutuliukui sukantis apskritimu, jo padėtis, o kartu ir koordinatės kinta. Praėjus laiko tarpui, trunkančiam periode T, rutuliukas vėl atsiduria taške A ir jo koordinačių vertės pasikartoja: xA ir yA. tokios pat jos bus ir po dviejų, trijų ir t. t. periodų. Rutuliuko koordinatės atitinkamai kartosis ir taške B, ir kituose apskritimo taškuose. Iš šio pavyzdžio išplaukia pagrindinė judėjimo apskritimu savybė - po kiekvieno sukimosi periodo kūno koordinačių vertės pasikartoja. Judėjimas, kurie apibūdinantys fizikiniai dydžiai periodiškai pasikartoja, vadinamas periodiniu. Judėjimas apskritimu - periodinis judėjimas. Jo metu periodiškai kinta ne tik kūno koordinatės, bet ir jo greitis, bei pagreitis.

Sukimasis.jpg