Sujų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
History of China
History of China
Kinijos istorija
Legendiniai valdovai
Sia dinastija
Šangų dinastija
Džou dinastija
Činų dinastija
Hanų dinastija
Šešių dinastijų laikotarpis
Trys valstybės
Vakarų Dzin
Pietų ir šiaurės dinastijos
Sui dinastija
Tangų dinastija
5 dinastijos ir 10 karalysčių
Songų dinastija
Juan dinastija
Mingų dinastija
Čingų dinastija
Kinijos Respublika
Kinijos Liaudies Respublika

Sujų dinastija (kin. 隋朝, pinyin: suí cháo, 581618) – Kinijos dinastija, valdžiusi po Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpio. Ją pakeitė Tangų dinastija. Sui dinastijos sostinė buvo Čanganyje (dabartinis Sianis).

Sujai gyvavo neilgai: ją nualino kariniai žygiai į Korėją, maištai, sukilimai, žudynės. Nepaisant to ji laikoma viena iš didžiųjų Kinijos dinastijų, nes užbaigė keturių šimtmečių susiskaldymo laikotarpį po Han dinastijos, suvienydama Pietų ir Šiaurės Kiniją. Sui dinastija ypač prisimenama kaip pastačiusi Didįjį kanalą.

Politika ir karinė ekspansija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kinijos teritorija Sujų laikais

Po kelis amžius trukusio susiskaldymo Kinija buvo suvienyta, nes vėl grėsė barbarų antpuoliai, buvo nemažų ekonominių problemų. Sui sugebėjo vėl sujungti Pietų ir Šiaurės Kiniją. Tam ypač pasitarnavo Didžiojo kanalo statybos ir 587608 m. sukurtas laivybos kelių tinklas. Didysis kanalas – didžiausias senovinis kanalas pasaulyje – sujungė Pekiną su Hangdžou. Jo dėka intensyvėjo prekyba tarp Šiaurės ir Pietų, buvo paprasčiau permesti karines pajėgas, iškilus grėsmei.

Taip pat Sui dinastijos valdymo metais toliau buvo statoma Didžioji kinų siena, atstatomi sugriauti miestai ir statomi nauji. Apie 600 m. smarkiai perstatyti Čanganis ir Luojangas.

Sujų dinastija prasidėjo su imperatoriumi Vendi. Jis vedė šiaurės Džou imperijos valdovo dukrą, jėga paėmė valdžią ir pasiskelbė imperatoriumi. Vendi užsitikrino klajoklių paramą, pripažinęs jų titulus, tačiau prarado konfucianistų intelektualų pasitikėjimą. Padedamas klajoklių, Vendi išplėtė šiaurinę imperiją.

Vendi sūnus Jangdi vaizduojamas kaip neigiamas istorinis personažas. Manoma, kad jis galėjo nužudyti savo tėvą. Jis toliau plėtė imperijos valdas, tačiau užuot toliau rėmęsis klajokliais, vėl iškėlė konfucianistinį išsilavinimą bei egzaminų sistemą, orientuotą į biurokratus. Šitaip jis neteko klajoklių paramos. Jangdi pradėjo Didžiojo kanalo, kitas grandiozines statybas. Išlaidaudamas jis nusilpnino šalį. Be to, nepasisekė jo žygiai į Korėją (žr. žemiau), į Kiniją veržėsi turkai klajokliai, nuolat kildavo sukilimai. Galiausiai Jangdi prarado pavaldinių pasitikėjimą ir jį nužudė jo paties ministrai.

Imperatoriumi buvo paskelbtas Jangdi vaikaitis Gongdi, tačiau jis tebuvo regento Li Juan (Li Juan) marionetė. Li Juan po metų sukilo, užėmė Luojaną ir įkūrė Tang Dinastiją.

Karai su Korėja[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena iš svarbiausių Sui dinastijos žlugimo priežasčių buvo žygiai į Korėjos pusiasalį, t. y. vienos iš Trijų Korėjos karalysčių Kogūrijos puolimai. Tai buvo dideli ir brangūs karai: yra žinoma, kad viename jų dalyvavo 1,15 milijono pėstininkų, 50 000 raitelių, 3000 karo laivų ir kt.

Visos keturios kampanijos pasibaigė nesėkme. Karių sugrįždavo net mažiau nei pusė procento išžygiavusiųjų. Dalyvavę vasaros žygiuose grįždavo po kelerių metų, jeigu sugebėdavo išgyventi atšiaurią žiemą. Dėl priešo taktikos nemažai žūdavo nuo šalčio ir bado. Nemažai žalos pridarė korėjiečių lankininkai.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pomirtinis vardas1 Asmeninis vardas Lietuviškai Valdymo metai Laikotarpio pavadinimas² Laikotarpio datos
Wéndì
文帝
Yáng Jiān
楊堅
Vendi; Jang Dzianas 581604 m. Kāihuáng (開皇; kai huang)
Rénshòu (仁壽; ženšou)
581600 m.
601-604 m.
Yángdì
煬帝
Yángguǎang
楊廣
Jangdi; Jang Guangas 605617 m. Dàyè (大業; daje) 605617 m.
Gōngdì
恭帝
Yáng Yòu
楊侑
Gongdi; Jang Jou 617618 m. Yìníng (義寧; ining) 617618 m.

1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Sui)
2 Laikotarpio pavadinimas – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius. Skliausteliuose kursyvu – lietuviška pavadinimo transkripcija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]