Suchoj Su-30

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Su-30
Sukhoi Su-30 inflight.jpg
Su-30
Tipas naikintuvas
NATO kodas Flanker-C
Kūrėjas Suchoj
Pirmas skrydis 1989 m. gruodžio 31 d.
Pradėtas naudoti 1996 m.
Pagaminta vnt. ~ 500
Vieneto kaina Su-30MK2: 37,5 milijonai JAV dolerių 2012 m.[1]

Su-30 (NATO pavadinimas – Flanker-C) – dvivietis, dviejų variklių su trijų dimensijų traukos vektoriais universalus kovos lėktuvas, suprojektuotas Rusijos lėktuvų kompanijos „Suchoj“. Visaoris orlaivis yra naudojamas oro kontrolės ir oro užkardų misijoms vykdyti.

Su-30 yra kito naikintuvo Suchoj Su-27 plėtotė. 1996 m. Rusijos gynybos ministerija priėmė sprendimą lėktuvui suteikti naują pavadinimą, taip pažymint, jog pastarasis tapo nauja modifikavimo platforma.

Lėktuvus gamina dvi Rusijos kompanijos: „KnAAPO“ ir „Irkut“.

Rusijos oro pajėgų Suchoj Su-30LL skrenda 1 metro aukštyje virš pakilimo tako Džangdziadzie Hehua oro uoste 2006 m.

Projekto atsiradimo priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Originalus Su-27 turėjo geras skrydžio nuotolio charakteristikas, tačiau tuometės Tarybų Sąjungos oro gynybos pajėgos norėjo turėti dar geresnių charakteristikų lėktuvą. Taip 1986 m. atsirado Su-27PU (pirminė platforma Su-27UBK) versija, galinti atlikti ilgo nuotolio gaudančiojo naikintuvo ar oro vadavietės funkcijas[2].

Šios modifikacijos lėktuvas turėjo sudvigubinto pilno valdymo galimybę, nes ilgo nuotolio misijose pilotai pavargsta (ir valdymu keičiasi tarpusavyje). Pirmieji du prototipai savo bandomąjį skrydį atliko 1989 m. gruodžio 31 d.

Dizainas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su-30 universalus dvivietis naikintuvas, oro stabdis įrengtas už pilotų kabinos.

Skrydžio charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turėdamas integruotą trijų dimensijų traukos reguliavimą, lėktuvas išskirtinai manevringas, turintis labai geras pakilimo/nusileidimo charakteristikas. Jame įdiegtos elektroninės skrydžio valdymo sistemos pakeitė įprastines mechanines, kuriomis buvo valdomi išoriniai oro srautai, todėl pilotui lėktuvas tapo lengviau kontroliuojamu atliekant aukštojo pilotažo manevrus (pavyzdžiui, Pugačiovo kobrą).

Varikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su-30MK varikliai
Naikintuvas akrobatinio manevro metu

Naikintuve sumontuoti du Saturn AL-31 varikliai su žemo slėgio turboventiliatorių apėjimu bei greitėjimo (forsažo) kameromis. Šitai leidžia Su-30 dideliame aukštyje išvystyti dviejų machų greitį, o žemame aukštyje skristi iki 1350 km/h.

Su įprastu, apie 5-ias tonas, kuro kiekiu naikintuvas gali vykdyti iki 5-ų valandų trunkančias kovines operacijas, nuskrendant apie 3000 km. Naudojantis kuro papildymo ore galimybe, skrydžio nuotolį galima padidinti iki 5000 km arba leisti atlikti iki 10-ies valandų skrydį kruiziniame aukštyje.

Aviacijos elektronika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiame lėktuve įdiegtas autopilotas leidžia pastarajam valdyti naikintuvą ir žemame aukštyje, pasinaudojant integruotu žemės reljefo sekimo radaru. Autopilotas gali atlikti pilną skrydį kovinėje grupėje bei maršruto pabaigoje automatiškai nutupdyti Su-30 oro bazėje, aprūpintoje reikiamą nusileidimo informaciją perduodančia įranga.

Operacijų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sirija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keliolika Su-30SM lėktuvų, priklausančių Rusijai, dalyvauja Rusijos karinėje misijoje Sirijoje, jos pilietinio karo metu, Sirijos pajėgų pusėje. 2015 m. rugsėjį buvo pastebėti keli naikintuvai, o 2015 m. gruodžio mėnesį iš palydovo buvo aptikta 16 šių naikintuvų, dislokuotų Latakijos provincijoje įsikūrusioje karinėje oro bazėje[3].

Potencialūs operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2015 m. Bangladešas panoro įsigyti 16 Su-30MK2s naikintuvų[4].
  • 2016 m. Rusija susitarė ir pasirašė preliminarią sutartį su Baltarusija, pagal ją, baltarusiai įsigis neįvardijamą skaičių lėktuvų, kuriais ketina pakeisti turimus nusidėvėjusius Mig-29[5].
  • 2016 m. Rusija ir Iranas susitarė dėl Su-30 pirkimo. Kol kas neįvardijama informacija kiek, kokį modelį ir kokios komplektacijos naikintuvus pirks. Taip pat sklando gandai, jog kartu bus parduota ir šių lėktuvų gaminimo licenzija Iranui[6].

Nepavykę sandėriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2005 m. šiais lėktuvais domėjosi Tailando karališkosios oro pajėgos, tačiau pasirinko švedų Saab JAS 39 Gripen pasiūlymą.

Naikintuvo versijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indijos oro pajėgų Su-30MKI
Karališkųjų Malaizijos oro pajėgų Su-30MKM
Ugandos oro pajėgų Su-30MK2
Alžyro oro pajėgų Su-30MKA pasipildo kuro iš Il-78 Midas
  • Su-30K – eksportinis originalaus Su-30 variantas.
  • Su-30KI – pasiūlymas Rusijos oro pajėgoms atnaujinti Su-27s. Taip pat buvo pasiūlytas eksportui, 24 buvo užsisakiusi Indonezija, tačiau dėl 1997 m. kilusios Azijos finansų krizės, kontraktas buvo atšauktas[7].
  • Su-30KN – pasiūlymas modernizuoti Rusijos pajėgų turimus Su-27UB, Su-30 ir Indijai parduotus Su-30K. Neįvykęs.
  • Su-30MK – Indijos kompanijos „Hindustan Aeronautics Limited“ variantas, naudojantis indų sukurtas navigacijos ir komunikacijos sistemas. 1993 m.
  • Su-30M2 – rusų gamintojo-projektuotojo „KnAAPO“ versija, naudojant Su-30MK2 pagrindą. Tarp 2009–2012 m. 20 lėktuvų įsigijo Rusijos oro pajėgos[8].
  • Su-30MKI – iš rusų kalbos verčiant Modernizirovannyi, Kommercheskiy, Indisk (Modernizacija, komercinis, Indija), bendras projektas su indų kompanija „Hindustan Aeronautics Limited“. Lėktuvus pirko Indijos oro pajėgos, juose sumontuota jungtinė rusų, indų, prancūzų ir žydų įranga.
  • Su-30MKK – iš rusų kalbos verčiant Modernizirovannyi, Kommercheskiy, Kitayski (Modernizacija, komercinis, Kinija). Kinijos rinkai skirta versija, NATO klasifikacijoje Flanker-G.
  • Su-30MKM – rusų-indų projekto Su-30MKI versija, skirta Malaizijos karališkosioms oro pajėgoms. Aprūpintas įvairiose šalyse gamintais prietaisais ir įrengimais[9].
  • Su-30MKA – Su-30MKI versija su Rusijoje-Prancūzijoje gaminta įranga, skirta Alžyrui.
  • Su-30SM – speciali „Irkut“ gamyklos versija Rusijos oro pajėgoms, pasinaudojant sprendimais, padarytais bendradarbiaujant kuriant naikintuvus Indijos ir Kinijos užsakymams. Aprūpintas specialia traukos dimensijų kontrolės galimybe. Ši versija priskiriama 4+ kartos naikintuvams. 2012 m. Rusija užsisakė 60 šių lėktuvų[10], kurie turėtu būti visi pagaminti iki 2016 m.
  • SU-30SME – eksportinė Su-30SM versija, pristatyta 2016 m. Singapūro aviacijos parodoje[11].
  • Su-30MKV – versija, skirta Venesuelos oro pajėgoms.
  • Su-30MK2V – versija, skirta Vietnamui[12].

Šalys naudotojos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Alžyras
  • Alžyro karinės oro pajėgos turi 44 Su-30MKA, 2015 m. buvo pasirašytas kontraktas dar 14-ai lėktuvų įsigyti[13].
 Angola
  • Angolos karinės oro pajėgos 2013 m. pasirašė kontraktą dėl 18-os naudotų Su-30K naikintuvų įsigijimo[14].
 Indija
  • Indijos karinės oro pajėgos 2014 metais turėjo 200 Su-30MKI[15].
 Indonezija
  • Indonezijos karinės oro pajėgos turi 11 Su-30MK/MK2 versijų naikintuvų[16]
 Kazachstanas
  • Kazachstano karinės oro pajėgos turi nežinomą skaičių Su-30SM. 2014 m. Rusija pristatė 4-is lėktuvus šaliai[17].
 Kinija
  • Liaudies Išlaisvinimo Armijos karinės oro pajėgos 2012 m. naudojo 76 Su-30MKK ir 24 Su-30MK2.
 Malaizija
  • Malaizijos karališkosios oro pajėgos įsigijo 18 Su-30MKI[18].
 Rusija
 Uganda
  • Ugandos karinės oro pajėgos užsisakė 6 Su-30MK2 2012 m.
 Venesuela
  • Venesuelos karinės oro pajėgos turi 24 Su-30MKV, 2015 m. užsisakė dar 12 Su-30MK2[23].
 Vietnamas
  • Vietnamo karinės oro pajėgos turi 4 Su-30MK ir 32 Su-30MK2V.

Specifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Informacija Su-30MK[24]

Szu-30.svg
Tipas
Ekipažas 2 pilotai
Keleivinės vietos
Ilgis 21,935 m
Aukštis 6,36 m
Sparnų ilgis 14,7 m
Sparnų tipas Strėlinis
Sparnų kampas
Sparnų plotas 62,0 m²
Tuščioji masė 17 700 kg
Pilnoji masė 24 900 kg
Maksimali masė 34 500 kg
Variklis (-iai) 2 turboventiliatoriniai Saturn AL-31
Traukos jėga 122,58 kN (vieno variklio)
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis 2120 km/h
Mach 2,0
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis 17 300 m
Skrydžio nuotolis 3000 km
Kovinis skrydžio nuotolis 1500 km
Kilimo greitis 230 m/s
Kuro atsargos


Ginkluotė Su-30MK turi 12 ginkluotės prikabinimo taškų.

  • Kulkosvaidis: 1× GŠ-30-1 ginklą (30 mm kalibras, 150 kulkų)
  • Oras-oras: 6× R-27ER (AA-10C), 2× R-27ET (AA-10D), 6× R-73E (AA-11), 6× R-77 RVV-AE (AA-12)
  • Oras-žemė: 6× Kh-31P/A priešradarinės/laivinės raketos, 6× Kh-29T/L lazeriu privedamos raketos, 2× Kh-59ME
  • Aviacinės bombos: 6× KAB 500KR, 3× KAB-1500KR, 8× FAB-500T, 28× OFAB-250-270, atominė bomba.

Incidentai ir įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1999 m. birželio 12 d. Rusijos Su-30MK lėktuvas sudužo Paryžiaus aviacijos parodos metu, Buržė oro uoste. Abu pilotai sėkmingai katapultavosi, aukų nebuvo.
  • 2009 m. balandžio 30 d. Indijoje, netoli Džaisalmero oro uosto, sudužo SU-30 MKI naikintuvas. Pilotas žuvo[25].
  • 2009 m. lapkričio 30 d. Indijoje, netoli Džaisalmero oro uosto, sudužo SU-30 MKI naikintuvas. Pilotas išgyveno[26].
  • 2011 m. gruodžio 13 d. Indijos karinių oro pajėgų naikintuvas Su-30MKI sudužo netoli Punos. Abu pilotai katapultavosi ir išgyveno[27].
  • 2014 m. spalio 14 d. Indijos karinių oro pajėgų naikintuvas Su-30MKI sudužo netoli Punos miesto. Abu pilotai išgyveno[28].
  • 2015 m. gegužės 19 d. Indijos naikintuvas Su-30MKI nukrito netoli Tezpuro oro bazės. Abu pilotai liko gyvi[29].
  • 2015 m. rugsėjo 17 d. Venesuelos karinių oro pajėgų naikintuvas Su-30MK2 sudužo pietinėje šalies dalyje prie Elorsos miesto, kai bandė gaudyti mažą narkotikų prekeivių lėktuvėlį. Abu pilotai žuvo[30].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://sputniknews.com/military/20130821/182888208/Russia-to-Deliver-12-Su-30-Fighter-Jets-to-Vietnam--Source.html
  2. http://www.airvectors.net/avsu27_2.html#m1
  3. http://theaviationist.com/2015/12/22/everyday-life-at-latakia-airbase-photos/
  4. http://www.globalsecurity.org/military/world/bangladesh/air-force-modernization.htm
  5. http://www.defensenews.com/story/defense/air-space/air-force/2016/02/10/belarus-su-30sm-jet-aircraft-fighters-irkut-sukhoi-russia/80168742/
  6. http://nationalinterest.org/blog/the-buzz/the-middle-easts-nightmare-iran-buying-russias-lethal-su-30-15213
  7. http://www.milavia.net/aircraft/su-27/su-27_operators.htm
  8. http://bmpd.livejournal.com/945390.html
  9. http://www.thehindu.com/thehindu/2002/04/21/stories/2002042102860800.htm
  10. http://sputniknews.com/military/20121219/178264404.html
  11. http://www.janes.com/article/58122/singapore-airshow-2016-russia-reveals-new-su-30sme-flanker-fighter
  12. http://www.spacewar.com/reports/Russia_Vietnam_ink_submarine_arms_deal_999.html
  13. http://tass.ru/en/defense/820485
  14. http://sputniknews.com/military/20131016/184180992/Angola-Inks-1Bln-Arms-Deals-With-Russia--Paper.html
  15. http://www.tribuneindia.com/2014/20140804/main4.htm
  16. http://www.defenseindustrydaily.com/indonesias-air-force-adds-more-flankers-03691/
  17. https://www.bellingcat.com/news/rest-of-world/2015/06/30/kazakhstan-has-received-four-russian-su-30sm-fighters/
  18. http://www.defenseindustrydaily.com/malaysia-receives-first-2-su30mkms-03336/
  19. http://forums.airforce.ru/matchast/5040-su-30-istoriya-serii/
  20. http://bmpd.livejournal.com/1737325.html
  21. http://sputniknews.com/military/20140213/187463225/Russian-Air-Force-to-Get-21-Su-30-Fighter-Jets-in-2014.html
  22. http://tass.ru/armiya-i-opk/2240971
  23. http://www.airforce-technology.com/news/newsvenezuela-allocates-480m-to-buy-sukhoi-aircraft-from-russia-4708156
  24. http://www.sukhoi.org/eng/planes/military/su30mk/lth/
  25. http://www.rediff.com/news/2009/apr/30air-force-plane-crashes-one-dead.htm
  26. http://sputniknews.com/military/20091130/157043482.html
  27. http://www.ndtv.com/india-news/air-forces-sukhoi-jet-crashes-near-pune-pilots-safe-573085
  28. http://zeenews.india.com/news/india/iaf-sukhoi-su-30mki-crashes-near-pune-pilots-safe_1484593.html
  29. http://timesofindia.indiatimes.com/india/Sukhoi-30-fighter-jet-crashes-near-Tezpur-pilots-safe/articleshow/47341852.cms
  30. http://www.telesurtv.net/english/news/Venezuelas-Maduro-Confirms-2-Deaths-in-Fighter-Jet-Crash-20150919-0007.html
Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.