Stuporas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Stuporaspsichikos ligų simptomas, būdingas ligonio nejudrumas ir nekalbumas. Kai ji ryški, ligoniai visai nereaguoja į aplinkinius, dėl padidėjusio raumenų tonuso būna sustingę. Stuporas suskirstytas į keletą formų.

Stuporo formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Depresinis stuporas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasireiškia, esant giliai depresijai, kai yra depresijos triada. Ligonis liūdnas, sustingusio veido, jį labai sunku prakalbinti, kartais jis atsisako valgyti.

Psichogeninis stuporas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukelia afektinė – šoko reakcija, ligonį staiga ištikus didelei nelaimei (stichinė nelaimė, artimo žmogaus mirtis ir kt.). Reakcija panaši į apmirimą, nualpimą arba labai stipraus susijaudinimo būseną, būdingą ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams.

Isterinis stuporas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš esmės yra isterinės asmenybės reakcija į psichinę traumą. Nepalankios situacijos metu (pvz., susiginčiję su kaimynu) tokie žmonės nualpsta, tampa vangūs, atrodo bejėgiai, jų veide kančia.

Apatinis stuporas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdingas ne tik visiškas neveiklumas, bet ir abejingumas, interesų ir norų išnykimas. Ligoniai ištisomis dienomis guli lovoje, nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta aplink juos, nesirūpina ir savimi (jie abejingi savo išorei, apsirengimui).