Stulpininkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Trys stulpininkai

Stulpininkai, arba stilitai (gr. στυλίτης, lot. stylita) – religiniai atsiskyrėliai, praktikavę kraštutinį asketizmą. Buvo paplitę tarp Rytų krikščionių vienuolių. Jie gyveno ir meldėsi ant stulpo, kolonos, bokšto, akmens ar kitos panašios, atviros iškeltos aikštelės. Ilgainiui ant stulpo galėjo būti įrengiama trobelė nuo saulės ir lietaus. Kiti stulpininkai (daugiausia monofizitai) gyveno stulpe. Stulpininkų praktika pasitaikė ir tarp moterų. Ši asketizmo forma nebuvo prigijusi Vakaruose, o stačiatikiai askezę praktikavo iki 1461 m.

Sekėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tokio asketinio gyvenimo būdo pradininku laikomas Simonas Stulpininkas (~390?–459), turėjęs daug sekėjų Sirijoje ir Palestinoje. Šv. Danielius Stulpininkas gyveno ant stulpo šalia Konstantinopolio. VI a. ant vadinamojo Mons Mirabilio (Stebuklingojo kalno) prie Antiochijos gyveno Simonas Jaunesnysis. Išplitus jo kultui, askezę perėmė monofizitai. Tarp pagarsėjusių asketų buvo Šv. Alipijus Stulpininkas, kuris VI a. pasižymėjo prie Adrianopolio Paflagonijoje ant stulpo išstovėjęs 53 metus. Kai nebepajėgė stovėti, jis likusią gyvenimo dalį gulėjo ant šono. X a. ant Olimpo kalno gyveno šv. Lukas Jaunesnysis.

Populiariojoje kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka