Strateginė žvalgyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Royal Air Force bazės elektroninio monitoringo stotis Šiaurės Jorkšyre

Strateginė žvalgyba – aukščiausios karinės vadovybės vykdoma žvalgyba, kuria siekiama surinkti ir apdoroti informaciją apie priešo ginkluotąsias pajėgas.[1] Tai apima priešo turimą karinį ekonominį potencialą, galimus kariavimo būdus, ginkluotės būklę, tiesioginio pasirengimo karui priemones. Renkama, apdorojama, analizuojama informacija reikalinga formuojant politikos ir karinius planus nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Didžioji dalis informacijos, reikalingos strateginiams sprendimams, gaunama iš atvirų prieinamų šaltinių.[2] Tarp kitų šaltinių yra tradicinis bendravimas su žmonėmis (ypač pastaraisiais metais), elektroninė žvalgyba, įskaitant radijo, radiolokacinę, lazerinę žvalgybą, šnipinėjančius dirbtinius palydovus.

Strateginė žvalgyba yra susijusi su tokia gebėjimų sistema, kuri, pasak analitiko Michael Maccoby, būdinga sėkmingiausiems verslo, vyriausybės ir kariuomenės lyderiams:[3]

  • numatymas, gebėjimas suprasti tendencijas, kurios kelia grėsmes ar galimybes organizacijai;
  • vizija, gebėjimas konceptualizuoti idealią būsimą būseną, pagrįstą numatymu ir sukurti procesą, kaip įtraukti kitus tai įgyvendinti;
  • sisteminis mąstymas, gebėjimas suvokti, sintetinti ir integruoti elementus, kurie veikia kaip visuma, siekiant bendro tikslo;
  • motyvacija, gebėjimas motyvuoti skirtingus žmones dirbti kartu įgyvendinant viziją; suprasti, kas motyvuoja žmones, remiasi kitu sugebėjimu - asmenybės intelektu;
  • partnerystė, galimybė užmegzti strategines sąjungas su asmenimis, grupėmis ir organizacijomis; ši savybė priklauso ir nuo asmenybės intelekto.[4]

Pastaruoju metu strateginėje žvalgyboje pagrindinis dėmesys skiriamas šiuolaikinio informacinio amžiaus pasekmėms, dėl kurių tapo prieinama daugiau informacijos, nei jos buvo galima gauti anksčiau. Alfredas Rolingtonas, buvęs „Jane's Information Group“ ir „Oxford Analytica“ generalinis direktorius, rekomenduoja žvalgybos organizacijoms spręsti šiuolaikinio informacinio amžiaus iššūkius, atsisakant savo tradicinių veiklos modelių, kad jie būtų giliau ir nuolat tarpusavyje susiję.[5] Konkrečiai, Rolingtonas pasisako už sklandesnius, žiniatinklyje veikiančius darbo metodus, į kuriuos įtraukiama daugiau atvirų šaltinių informacijos ir duomenų.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Strateginė žvalgyba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. Herman, Michael. Intelligence Power in Peace and War ISBN 0-521-56636-3.
  3. Michael Maccoby,Successful Leaders Employ Strategic Intelligence, Research Technology Management, Volume 44. No. 3. May–June, 2001. pp . 58-60. The Productive Narcissist, Broadway Books, 2003, chapter 4. "Strategic Intelligence, Conceptual Tools for Leading Change", Oxford University Press, 2015
  4. Michael Maccoby. The Leaders We Need, And What Makes Us Follow, Harvard Business School Press, 2007, chapter 5.
  5. Alfred Rolington. "Strategic Intelligence for the 21st Century: The Mosaic Method," Oxford University Press, 2013.
  6. Alfred Rolington. "Strategic Intelligence for the 21st Century: The Mosaic Method," Oxford University Press, 2013.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]