Steve Biko

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stivas Biko
Steve Biko
Steve Biko Portrait saho.jpg
Gimė 1946 m. gruodžio 18 d.
Tarkastadas, Rytų Kyšulys, Pietų Afrikos Sąjunga
Mirė 1977 m. rugsėjo 12 d. (30 metų)
Pretorija, Pietų Afrika
Tėvai Mzingajė Metju Biko (tėvas)
Alis 'Mamsetė' Biko (motina)
Sutuoktinis (-ė) Ntsiki Mašalaba (1970-1977 m.)
Vaikai penki
Veikla kovotojas prieš apartheidą

Bantu Stivenas Biko (Bantu Stephen Biko, geriausiai žinomas kaip Stivas Biko (Steve Biko); 1946 m. ​​gruodžio 18 d. Tarkastade, Rytų Kyšulio provincija, Pietų Afrikos Respublika – 1977 m. rugsėjo 12 d. Pretorijos kalėjimo kameroje, Pietų Afrikos Respublika) – Pietų Afrikos kovotojas prieš apartheidą, Juodaodžių sąmoningumo judėjimo Pietų Afrikoje įkūrėjas. Jo smurtinė mirtis paskatino juodųjų ir spalvotųjų daugumą aktyviau kovoti prieš apartheidą šalyje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė skurdžioje keturių vaikų khosų šeimoje. Tėvas kurį laiką dirbo policijos pareigūnu. Stivas užaugo Rytų Kyšulio provincijoje esančiame Ginsberge. 1966 m. įstojo į Natalio universitetą ir ėmė studijuoti mediciną, taip pat įsijungdamas į Pietų Afrikos studentų nacionalinę sąjungą. Stivas Biko nuo ankstyvo amžiaus buvo nusiteikęs prieš apartheido sistemą ir kritiškai vertino tai, kad studentų sąjungoje ir kitose prieš apartheidą kovojusiose organizacijose vyravo baltieji liberalai, nors pats apartheidas labiausiai veikė juodaodžius. Jis laikėsi nuomonės, kad baltieji negali suprasti juodaodžių dėl skirtingų patirčių.[1] Todėl 1968 m. įkūręs studentų organizaciją į gretas priėmė tik juodaodžius ir vadinamuosius spalvotuosius. Kita vertus, pasisakė prieš neapykantą baltiesiems ir pats turėjo baltaodžių draugų.[2] Kadangi studentų judėjimas kritikavo betarpišką tarprasinį maišymąsi propaguojantį liberalų požiūrį, jį pačioje pradžioje teigiamai vertino valdančioji baltųjų mažumos politinė partija. Biko su bendražygiais išvystė juodaodžių sąmoningumo judėjimą kaip oficialią naujosios studentų sąjungos ideologiją. Judėjimas siekė visuotinio balsavimo teisės ir socialistinės ekonomikos.[3] 1973 m. jam buvo uždrausta vykdyti politinę veiklą. Šiuo laikotarpiu jis susilaukė ne vieno grasinimo ir buvo kelis kartus sulaikytas valstybės saugumo pareigūnų. 1977 m. rugpjūtį Biko vėl buvo sulaikytas, o rugsėjo 6 dieną buvo mirtinai sumuštas valstybės saugumo pareigūnų. Jo laidotuvėse dalyvavo 20 000 žmonių.[4] Po brutalios Stivo mirties žinia apie šį aktyvistą pasklido plačiau, jo judėjimas įkvėpė kitus Pietų Afrikoje ir už jos ribų, buvo sukurtas filmas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Woods, 1978, p. 51
  2. Woods, 1978, p. 55
  3. Woods, 1978, p. 102
  4. Woods 1978, p. 169. ; Mangcu 2014, pp. 28–30. ; Hill 2015, p. 62.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Woods, Donald (1978). Biko. Niujorkas ir Londonas: Paddington Press. ISBN 0-8050-1899-9.