Stepanas Poltorakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stepanas Poltorakas
ukr. Степан Тимофійович Полторак
generolas pulkininkas
Stepan Poltorak portrait.jpg
Gimė: 1965 m. vasario 11 d. (54 metai)
Vesiolaja Dolina k., Tarutino raj. Odesos sritis, Ukrainos TSR
generolas pulkininkas
Kiti titulai: docentas
Veikla: Ukrainos karininkas
Pareigos: Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadas
Alma mater: Ordžonikidzės aukštoji karo vadų mokykla,
Ukrainos ginkluotųjų pajėgū Karo akademija
Commons-logo.svg Vikiteka: Stepanas PoltorakasVikiteka

Stepanas Poltorakas (ukr. Степан Тимофійович Полторак; g. 1965 m. vasario 11 d. ) – Ukrainos karinis veikėjas, generolas pulkininkas[1], pedagogikos mokslų kandidatas, profesorius. Nuo 2014 m. kovo 19 d. Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadas.[2] 2014 m. vasario 28 d. – kovo 12 d. buvo Ukrainos VRM Vidaus kariuomenės vadas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stepanas Poltorakas gimė 1965 m. vasario 11 d. Vesiolaja Dolina kaime, Tarutino raj. Odesos srityje (Ukrainos TSR).

Išsilavinimas aukštasis, baigė TSRS VRM Ordžonikidzės aukštąją karo vadų mokyklą, vėliau – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karo akademiją.

Nuo 1983 m. rugpjūčio karo tarnyboje, Tarnavo būrio, kuopos vadų pareigose, vėliau – bataliono štabo viršininko, bataliono vado, pulko vado, brigados vado pareigose.

Nuo 2002 m. kovo iki 2014 m. vasario 28 d. buvo Ukrainos Nacionalinės gvardijos Nacionalinės akademijos viršininkas. Pedagogikos mokslų kandidatas, docentas, generolas majoras.

Nuo 2014 m. vasario 28 d, iki kovo 13 d. buvo Ukrainos VRM Vidaus kariuomenės vadas.[3].

2014 m. kovo 19 d. Ukrainos prezidento pareigas ėjęs Oleksandras Turčynovas Aukščiausiajai Radai pateikė projektą nutarimo paskirti S. Poltoraką Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadu. Tačiau 2014 m. kovo 1 d. Aukščiausioji Rada nenubalsavo už Poltorako kandidatūrą.[2]. 2014 m. balandžio 15 d. Nutarimu № 4485[4] S. Poltorakas buvo patvirtintas Ukrainos Nacionalinės gvardijos vado pareigose.[5].

Kariniai ir moksliniai laipsniai bei vardai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • III laipsnio Bogdano Chmelnickio ordinas,
  • medalis „Už kovinius nuopelnus“,
  • III laipsnio medalis „Už nepriekaištingą tarnybą“,
  • Ukrainos VRM Garbės ženklas,
  • Ukrainos VRM pasižymėjimo ženklas „Šlovės kryžius“,
  • II laipsnio medalis „Už mokslo, technikos ir švietimo vystymą“,
  • medalis „Įstatymas ir garbė“,
  • I ir II laipsnio medaliai „Už tautos saugumą“,
  • I ir II laipsnių pasižymėjimo ženklas „Už pasižymėjimą tarnyboje“,
  • Ukrainos VRM vidaus kariuomenės vado pasižymėjimo ženklas „Narsa, garbė, įstatymas“,
  • Ukrainos VRM vidaus kariuomenės vado pasižymėjimo ženklas Garbės kryžius „Už Ukrainos VRM Vidaus kariuomenės kūrimą“,
  • I, II ir III laipsnių medaliai „Už nepriekaištingą tarnybą Ukrainos VRM Vidaus kariuomenėje“,
  • jubiliejiniais medaliais „10 metų Ukrainos VRM“, „10 metų Ukrainos VRN Vidaus kariuomenei“, „15 metų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, „70 metų TSRS Ginkluotosioms pajėgoms“,
  • Charkovo garbės pilietis[6].


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]