Stefan Czarnocki
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Stefan Czarnocki | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1878 m. rugpjūčio 17 d. Gailioniai, Rusijos imperija |
| Mirė | 1947 m. sausio 6 d. (68 metai) Varšuva, Lenkijos Liaudies Respublika |
| Veikla | Geologas, inžinierius. |
Stefan Čarnocki (1878 m. rugpjūčio 17 d. Gailionyse, Rusijos imperija – 1947 m. sausio 6 d. Varšuvoje, Lenkijos Liaudies Respublika) – geologas, inžinierius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1878 m. rugpjūčio 17 d. Gailionyse. Iki septynerių metų gyveno Kuršėnuose, kur tėvas dirbo gydytoju. Vėliau su tėvais persikraustė į Kursko guberniją, kur baigė mokyklą. Studijavo technologijos institute Charkove, 1898 m. įstojo į Sankt Peterburgo kalnų institutą. 1906 m. tapo kasybos inžinieriumi. 1907-1922 m. dirbo Sankt Peterburgo geologijos komitete. Tyrinėjo geležies rūdos telkinius Vakarų Rusijoje ir Lenkijoje. Pagrindinė mokslinių tyrimų tema buvo Kubanės naftos telkiniai, kuriems 1909-1916 m. parengė kelis mokslinius darbus. Tyrinėjo naftos telkinius Baku gubernijoje, Grozno apylinkėse.
1922 m. pradėjo dirbti Varšuvos valstybiniame geologijos institute. 1923 m. tapo angliakasybos departamento vadovu. Tyrinėjo anglies klodus Silezijoje. 1933 m. tapo naftos, akmens anglies ir dujų departamento direktoriumi. 1937-1938 m. Lenkijos geologijos instituto direktorius. 1939 m. rugsėjį uždarytas į Sachsenhauzeno koncentracijos stovyklą, tačiau greitai paleistas. Iki 1945 m. dėstė Krokuvos kasybos ir metalurgijos technikos mokykloje. Po karo deleguotas į Lenkijos energetikos komitetą. 1945-1947 m. Lenkijos geologijos draugijos prezidentas. Iš viso parašė apie 80 mokslinių darbų. Mirė 1947 m. sausio 6 d. Varšuvoje.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Stanisław Doktorowicz-Hrebnicki,1971, Stefan Czarnocki (1878-1947), Rocznik Polskiego Towarzystwa Geologicznego, t. XLI, z. 1, str. 44-47, Kraków.
- Zbigniew Wójcik (Z. J. W.), Czarnocki Stefan, w: Słownik polskich pionierów techniki (pod redakcją Bolesława Orłowskiego), Katowice 1984, s. 46–47