Statiškų išteklių teorija
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Statiškų išteklių teorija – nurodo, kad ištekliai yra riboti, neauga ir dėl to augant žmonių skaičiui artėja katastrofa. Teoriją XIX a. suformulavo Tomas Malthusas.
Teorija paremta G. Botero tvirtinimu, kad žmonija pasižymi tendencija neribotai ir nevaldomai augti. Iš kitos pusės A. Turgotas suformavo žemės ūkio mažėjančių išteklių teoriją (tai logiška, imant tą faktą, kad žemės ištekliai riboti). Iš šitų dviejų teiginių Malthusas padarė išvadą, kad jei žmonių skaičius augs geometrine progresija, o žemės ūkio produkcijos kiekis aritmetine progresija, tai žmonijai gresia katastrofa. Tokie pesimistiniai požiūriai vadinami maltuzjamizmu.
Priešinga yra dinamiškų išteklių teorija.