Stasys Čenkus
Stasys Čenkus (1901 m. gruodžio mėn. 22 d. – 1982 m. lapkričio mėn., Niujorke) – Lietuvos policijos valdininkas, pulkininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos Saugumo departamento Marijampolės apygardos viršininkas 1933–1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių – Vilniaus apygardos viršininkas 1939–1940 m.[1]
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pasitraukė į nacių Vokietiją ir dirbo jos karinei žvalgybai, abverui.[2] 1941 m. balandžio mėn. tarnaudamas gestapui kartu su Pranu Germantu ragino tuomet į Berlyną pabėgusi generolą Stasį Raštikį imtis vadovauti lietuviams ir tuo tikslu susitikti su dr. Heinz Graefe. Vėliau Pranas Germantas įsipareigojo gestapui sukurti lietuvišką nacionalsocialistų partijos filialą, o Stasys Čenkus buvo numatytas būti lietuviškųjų SS vadu. 1941 m. birželio 14 d. gestapo tarėjo Heinz Graefe pavestas Stasys Čenkus žodžiu Kaziui Škirpai perdavė nacių Vokietijos vyriausybės ultimatumą, kuriuo įspėjo nesudaryti jokios Lietuvos vyriausybės nei iš Lietuvoje esančių lietuvių, nei iš Reiche atsidūrusių lietuvių politinių pabėgėlių. Kazys Škirpa tai įvardino kaip pačią pikčiausią gestapo intrigą prieš Lietuvių aktyvistų frontą.[3] [4]
1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Stasys Čenkus liepos 1 ar 2 d. Kaune atleido iš pareigų Joną Dainauską, tuometinį aukščiausią Lietuvos laikinosios vyriausybės Valstybės saugumo departamento pareigūną, nesutikusio Lietuvos saugumo policiją įtraukti į pogromus prieš žydus.[5][6] Iš pradžių, Valstybės saugumo departamentas buvo aukščiausia lietuvių saugumo ir kriminalinės policijos įstaiga.[7] Po voldemarininkų pučo prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę liepos 23-24 d., Stasys Čenkus tapo Valstybės saugumo departamento direktorius vietoj Vytauto Reivyčio, kuris tapo Lietuvos policijos departamentų direktoriumi. Nuo liepos mėnesio pabaigos sustiprėjo vokiečių saugumo policijos ir SD kontrolė. Joms turėjo būti pranešta apie visus suėmimus ir jos patvirtindavo suimtųjų paleidimus. Nuo rugpjūčio mėnesio Valstybės saugumo departamentas buvo pažemintas iki Lietuvių saugumo policijos skyriaus (Litauische Abteilung) prie vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje. Stasys Čenkus buvo šio skyriaus viršininkas iki pat nacių okupacijos pabaigos. Pagrindinė skyriaus užduotis buvo kovoti su sovietiniu bei lenkų pogrindžiu ir kriminaliniais nusikaltėliais.[8]
Nacių vokietijai įvedus civilinį valdymą Lietuvos generalinėje srityje bei kitur rytų Europoje, vokietijos kariuomenė buvo nustumta, o tikroji valdžia perėjo į vokiečių SS ir policijos vadovų rankas. Jie buvo pavaldūs nacių Vokietijos valdininkams Heinrichui Himleriui ir Reinhardui Heydrichui. Vokiečių saugumo policijos ir SD vadas Lietuvos generalinėje srityje buvo aukšto rango SS karininkai SS štandartenfiureris Karlas Jegeris nuo 1941 m. liepos 2 d. iki 1943 m. liepos 31 d., SS oberfiureris ir policijos pulkininkas Vilhelmas Fuchsas nuo 1943 m. rugpjūčio 1 d. iki 1944 m. gegužės 11 d. ir SS oberšturmbannfiureris Hansas Joachimas Biomė nuo 1944 m. gegužės 11 d. iki 1944 m. gruodžio 31 d. [9] Karlas Jegeris vadovavo 3/A operatyviniam būriui, kuris 1941 m. nužudė 136 421 žydus, daugiausia Lietuvoje.
Voldemarininko Juozo Žlabio-Žengės prašymu išgelbėjo rašytoją Teofilį Tilvytį nuo sušaudymo Kauno forte.[10]
1942 m. birželio 19 d. Ostlando reichskomisaras Hinrichas Lohsė įsakė bažnyčių vadovams apsiriboti religiniais reikalais ir per tris mėnesius pranešti jam svarbiausius duomenis apie jų bendruomenes, vadovaujančius asmenis ir draugijas. 1942 m. rugsėjo 7 d. Stasys Čenkus pateikė svarbiausias žinias apie penkias didžiausias Lietuvos krikščionių bendruomenes.[11]
1943 m. rugpjūčio 27 d. savo raštu sėkmingai pagrindė Lietuviškojo saugumo policijos skyriaus svarbą, kad vokiečiai skyriaus nepanaikintų. Tvirtino, kad Lietuviškojo saugumo policija nuo seno turi gerą vardą ir sulaukia visuomenės paramos kovojant prieš bolševikus.[12]
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Sovietų Sąjunga jį už akių nuteisė mirti už karinius nusikaltimus. Liudytojai tvirtino, kad jisai dalyvavo sumušant žydus, juos išvežant į mirties stovyklas ir juos žudant.[13]
1946–1948 m. dirbo JAV karinei žvalgybai.[13]
JAV apsigyveno 1951 m. Gyveno Niujorke, dirbo Federalinio tyrimų biuro ir Centrinės žvalgybos valdybos tarnautoju.[14] 1977 m. Čikagos žurnalistai iškėlė jo praeitį.[13]
Stasio Čenkaus anūkas yra teniso žaidėjas Vitas Gerulaitis.[13]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Stankeras, Petras (1998). „Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys“. Lietuvių policija 1941-1944 metais. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. p. 217. ISBN 9986-757-17-7.
- ↑ Stankeras, Petras (1998). „Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys“. Lietuvių policija 1941–1944 metais. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. p. 217. ISBN 9986-757-17-7.
- ↑ „1941 m. birželio sukilimas“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..
- ↑ „Kazys Škirpa. 1941 m. birželio sukilimas“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..
- ↑ „Augustinas Idzelis. Jono Dainausko bibliotekoje ir archyve – jo įdomaus gyvenimo atspindžiai. Draugas. Šeštadienio priedas. Balandžio 17 d. 2010 m.“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..
- ↑ Vidmantas Valiušaitis. Kaip ir kada prasidėjo Lietuvos žydų žudymas? (III) 2017 m. gegužės 20 d. „archyvo kopija“. Suarchyvuotas originalas 2019-09-26. Nuoroda tikrinta 2019 m. rugsėjo 26 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) - ↑ „Petras Stankeras. Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado institucija Lietuvos generalinėje srityje 1941-1944 metais“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 16 d..
- ↑ „Petras Stankeras. Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado institucija Lietuvos generalinėje srityje 1941-1944 metais“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 16 d..
- ↑ „Petras Stankeras. Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado institucija Lietuvos generalinėje srityje 1941-1944 metais“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 16 d..
- ↑ „Jonas Juškaitis. Prašom netrukdyti, žydi mėlynosios alyvos (interviu, 2009)“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..
- ↑ „Bažnyčios nacių okupacijos metais (1941–1944)“. Suarchyvuotas originalas 2014-02-21. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 16 d..
- ↑ „Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..
- ↑ 13,0 13,1 13,2 13,3 „Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 15 d..
- ↑ Stankeras, Petras (1998). „Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys“. Lietuvių policija 1941-1944 metais. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. p. 217. ISBN 9986-757-17-7.