Stasys Poška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stasys Poška
Gimė: 1925 m. birželio 2 d.
Alseikos, Švėkšnos valsčius
Mirė: 2013 m. balandžio 20 d. (87 metai)
Palanga
Palaidotas: Lėbartų kapinės
Tėvas: Pranas Poška
Motina: Elena Eidėnaitė-Poškienė
Sutuoktinis(-ė): Rožė Poškienė
Vaikai:

Sigitas Poškus, Linas Dalius Poška, Aušra Poškutė, Giedrius Poškus

Veikla: pedagogas, laisvės kovų dalyvis, visuomenės ir politikos veikėjas
Partija: 1993 m. Tėvynės sąjunga
Alma mater: 1965 m. Vilniaus universitetas

Stasys Poška (1925 m. birželio 2 d. Alseikose, Švėkšnos valsčius – 2013 m. balandžio 20 d. Palangoje) – Lietuvos pedagogas, laisvės kovų dalyvis, visuomenės ir politikos veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ūkininkų Prano Poškos ir Elenos Eidėnaitės-Poškienės penkių vaikų šeimoje. 1946 m. baigė Švėkšnos „Saulės“ gimnaziją. 1946 m. pradėjo dirbti mokytoju Šnypšlių (Švėkšnos valsčius) pradinės mokykloje. Nuo 1948 m. Klaipėdos mokytojų institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, tačiau prieš pat valstybinius egzaminus buvo areštuotas sovietinio saugumo.

Studijuodamas mokytojų institute įstojo į pogrindinę studentų antisovietinę organizaciją „Lietuvos laisvės kovų sąjūdis“, platino pogrindinę spaudą (slapyvardis „Atžala“). 1950 m. gegužės 20 d. sovietinis saugumas nuteisė 10 metų lagerio ir 5 metams be pilietinių teisių. Po Stalino mirties 1955 m. gegužės mėn. amnestuotas. Grįžęs į Lietuvą iš lagerio, bandė įsidarbinti, tačiau dėl politinio nepatikimumo jam uždrausta mokytojauti. Įsidarbinti pagal specialybę padėjo Stasys Griškevičius, Utenos rajono švietimo skyriaus vedėjas, rizikavęs priimti į darbą buvusį politinį kalinį.

1956 m. eksternu (nes Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos baigimo atestatą saugumas konfiskavo) baigė Utenos vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti rusų kalbą ir literatūrą. Nepasitenkindamas rusų kalbos studijomis, 1957 m. pradėjo studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Universitete baigė rusų (1962 m.) ir lietuvių (1965 m.) kalbos ir literatūros studijas. Mokytojavo Leliūnų vidurinėje mokykloje, Spitrėnų (Utenos rajonas) ir Stemplių (Šilutės rajonas) septynmetėse mokyklose, Paukštakių (Plungės rajonas) ir Pašlūžmių (Klaipėdos rajonas) aštuonmetėse mkyklose, Švėkšnos sanatorinėje mokykloje, Žadvainių devynmetėje mokykloje.

Lietuvos Atgimimo metu vienas pirmųjų įstojo į Rietavo Sąjūdžio organizaciją ir aktyviai joje veikė. Rinko gyventojų parašus už Rusijos armijos išvedimą ir prieš SSRS konstitucijos pataisas, anuliuojančias galimybę pagal sovietinę konstituciją išstoti iš Sovietų Sąjungos. Prasidėjus 1991 m. sausio įvykiams, dvi savaites (nuo sausio 8 iki 20 d.) budėjo prie Lietuvos parlamento. Stovėjo Baltijos kelyje (Šiaulių raj. prie Kužių). 1991 m. aktyviai dalyvo Plungės rajono savivaldybės rinkimuose – skaitė paskaitas, ragino žmones aktyviai dalyvauti rinkimuose. 1992 m. išėjo į pensiją. 1992 m. įsijungė į Sąjūdžio ir Šaulių organizacijų veiklą Švėkšnoje. 1993 m. įstojo į Tėvynės sąjungos partiją ir aktyviai joje veikė iki 2004 m., 1995–1997 m. Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys.

2000 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Stasiui Poškai suteikė Laisvės kovų dalyvio vardą.

Žmona rašytoja, pedagogė Rožė Poškienė. Palaidotas Lėbartų kapinėse.