Stasys Laurinaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stasys Laurinaitis
Gimė 1925 m. vasario 26 d.
Šarūnai, Žagarės valsčius
Mirė 2004 m. gegužės 28 d. (79 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Aina Nina Kaminskaitė
Veikla publicistas, istorikas, žurnalistas, redaktorius
Partija 1947 m. SSKP
Alma mater 1954 m. Aukštoji partinė mokykla prie SSKP CK

Stasys Laurinaitis (1925 m. vasario 26 d. Šarūnuose, Žagarės valsčius – 2004 m. gegužės 28 d. Vilniuje) – Lietuvos publicistas, istorikas, žurnalistas, redaktorius, komunistų partijos ideologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19491951 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redaktoriaus pavaduotojas, 1951 m. dar ir žurnalo „Žvaigždutė“ redaktorius. 1954 m. baigė Aukštąją partinę mokyklą prie SSKP CK. 19551968 m. dienraščio „Tiesa“ redaktoriaus pavaduotojas, 19571961 m. dar ir laikraščio „Tėvynės balsas“ redaktorius. 1968–1969 m. žurnalo „Kultūros barai“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 19701975 m. dirbo Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje. 1972 m. istorijos mokslų kandidatas. 1975–1976 m. dirbo LSSR MA Istorijos institute. 19781990 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute, 1985 m. docentas. 19901991 m. laikraščio „Tarybų Lietuva“ redakcijos darbuotojas. [1][2] Savo kūryboje aukštino sovietinę santvarką, skelbė oficialų komunistų partijos požiūrį į pokario Lietuvos partizanų kovas prieš okupacinį režimą.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Du keliai: publicistinė apybraiža. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960. – 127 p.
  • Jų dievas: apybraiža / Stasys Laurinaitis, Stasys Bistrickas. – V.: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962. – 44 p.
  • Prieš „vieningosios srovės“ atgarsius: kai kurių buržuazinių nacionalistinių koncepcijų ir jų recidyvų kritika 1944–1951 m. Tarybų Lietuvos periodinėje spaudoje. – Vilnius: Mintis, 1976. – 151 p.
  • Kovoje už socialistinę Lietuvą / Stasys Laurinaitis, Algirdas Rakūnas. – Vilnius, 1983. – 136 p.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Stasys Laurinaitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 492 psl.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 266 psl.