Stasys Ignatavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stasys Ignatavičius
Gimė 1958 m. birželio 26 d. (65 metai)
Kaunas
Tautybė lietuvis
Tėvas Stasys Ignatavičius
Motina Jadvyga Ignatavičienė (Karsokavaitė)
Sutuoktinis (-ė) Jūratė Ignatavičienė (Bersėnaitė)
Vaikai Darius, Žilvinas
Veikla LŠS veikėjas
Žymūs apdovanojimai

Stasys Ignatavičius (g. 1958 m. birželio 26 d. Kaune) – Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veikėjas, jos atkūrimo 1989 m. iniciatyvinės grupės steigėjas,[1] ilgametis LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas (nuo 1998).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1976 m. baigęs Kauno 5-ąją vidurinę mokyklą, įstojo studijuoti Kauno politechnikos instituto Lengvosios pramonės fakultete. Iš II kurso buvo pašauktas į privalomąją tarnybą Sovietinėje armijoje. Karinės tarnybos Leningrade nebaigė dėl kilusio nestatutinių santykių konflikto, pateko į specialiąją ligoninę. 1978 m. buvo paleistas grįžti į Lietuvą su „vilko bilietu“. Negalėdamas tęsti aukštojo mokslo studijų, toliau mokėsi profesiniuose kursuose, dirbo Kauno lengvosios pramonės įmonėse.

Vedęs, žmona Jūratė - partizanų ryšininko Albino Kęstučio Bersėno duktė. Sūnūs – Darius (1986) ir Žilvinas (1991).

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Atgimimo pradžioje įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. 1989 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės steigėjas, LŠS Laikinosios tarybos pirmininko pavaduotojas ir atsakingasis sekretorius.

1990 m. nuo sausio iki vasario 15 d. buvo LŠS Laikinosios tarybos pirmininkas.

Pirmajame LŠS suvažiavime 1990 m. lapkričio mėn. Kaune išrinktas LŠS Centro valdybos atsakinguoju sekretoriumi. Nuo 1992 iki 1997 m. gruodžio 15 d. – LŠS vado pavaduotojas.

1998 m. birželio 13 d. LŠS Centro būstinėje jam patikėta vadovauti įsteigtam Vlado Putvinskio–Pūtvio klubui, apjungusiam LŠS atkūrėjus veteranus.[2]

Įvertinimas, apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S. Ignatavičiui 1997 m. suteiktas LŠS Garbės šaulio vardas, 2019 m. – LŠS Išeivijoje Garbės nario vardas.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Leidiniai:

  • Ignatavičius S. Lietuvos šaulių sąjungos plėtra 1991–1996 metais // Ibid.[1]
  • Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje, 1919-2004 / [sud. S. Ignatavičius su kitais]. Kaunas: Arx Baltica, 2005. 311, [1] p.: iliustr. ISBN 9955-638-17-6.
  • Los Angeles Juozo Daumanto šaulių kuopos istorija, 1964-2004 / [sud. I. Arienė, S. Ignatavičius]. Kaunas: Naujasis lankas, 2006. 389, [2] p.: iliustr. ISBN 9955-03-287-1.

Straipsniai:

  • „Nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę Jonas Šimkus“, 2018.[3]
  • „Lietuvos šaulių sąjungos atkuriamąją konferenciją prisimenant“, 2020.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]