Stanislovas Chominskis
| Stanislovas Chominskis | |
|---|---|
| |
| Chominskiai | |
| |
| Herbas „Lis“ | |
| Gimė | 1804 m. Ališavos dvaras, Švenčionių apskr |
| Mirė | 1886 m. Ališavos dvaras, Švenčionių apskr |
| Sutuoktinis (-ė) | Evelina Ščit |
| Vaikai | Juozapas (1848-?); Vitoldas (1855-?); Zigmantas (1857-?); Aleksandras (1861 (1859?)-?); Marija (1850-?); Elena (1852-?); Alina (1859-?). |
Stanislovas Chominskis (1804 m. Ališavos, tada Olševo dvare, Švenčionių apskr. – 1886 m. ten pat) – Lietuvos bajorų, Rusijos imperijos administracinis veikėjas, generolas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1824 m. baigė Vilniaus universitetą, vėliau Generalinio štabo karo akademiją, kurioje mokėsi kartu su sosto įpėdiniu Aleksandru Nikolajevičiumi. 1828 m. dalyvavo Rusijos-Turkijos kare. Išėjęs į atsargą nuo 1843 m. gyveno savo Ališavos dvare. Tris kartus buvo renkamas Švenčionių apskrities bajorų vadovu. Siūlė atleisti valstiečius nuo baudžiavos ir duoti jiems žemės. 1857–1861 m. Kauno gubernatorius. Rusijos imperijos valdžia, skirdama vietinį pareigūną, tikėjosi susilpninti anticarines nuotaikas gubernijoje. 1858 m. generolas. 1861 m. Lietuvoje prasidėjus manifestacijoms, nenorėjo veikti prieš Lietuvos visuomenę, todėl paprašė caro atleisti iš gubernatoriaus pareigų ir perkelti į Rusiją. 1861–1878 m. Vologdos gubernatorius, 1865 m. pirmasis Vologdos garbės pilietis. Nuo 1878 m. vėl gyveno savo dvare.
Parašė atsiminimų apie 1828–1829 m. Rusijos-Turkijos karą, baudžiavos panaikinimo Lietuvoje aplinkybes.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Stanislovas Chominskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 86 psl.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Ivanas Vasiljevičius Romanusas |
Kauno gubernatorius 1857–1861 |
Po to: Grigorijus Aleksandrovičius Krigeris |