Sprogstančios galvos sindromas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ligoninė žmonėms, kenčiantiems nuo miego haliucinacijų. Iliustravo G.E.Studdy

Sprogstančios galvos sindromas (angl. exploding head syndrome) – yra hipnagoninės klausos haliucinacijos forma, kurios metu kenčiantį asmenį iš miego pabudina garsai, primenantys bombos sprogimą, pistoleto šūvį, telefono skambėjimą, žemės drebėjimą ir daugelį erzinančių bei gąsdinančių, kurie atrodo sklinda iš galvos centro.

Ši garsinė haliucinacija dažniausiai nutinka tik užmigus arba kelios valandos po užmigimo, bet nebūtinai yra susijusios su sapnais. Vienas epizodas gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Nors garsas suvokiamas kaip nepaprastai garsus, dažniausiai nebūna lydimas skausmo. Priepuoliai gali kartotis mėnesius, po kelis kartus per savaitę ar net per dieną. Asmenys kenčiantys nuo šio sindromo dažnai jaučia baimę ir nerimą prieš ir po priepuolio. Priepuoliai taip pat gali būti lydimi kvėpavimo sunkumų ar regos haliucinacijų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą jis buvo aprašytas dar 1920 metais gydytojo ir psichiatro Roberto Armstrongo-Džonso. Jis šį sindromą apibūdino kaip miego sutrikimą, tiksliau tariant, pacientai, prieš užmigdami arba miego metu, patirdavo nemalonių išgyvenimų, t. y. juos pažadindavo sprogimą, šūvius iš ginklo, vandenyno, skalaujančio uolas, žmonių balsus primenantys garsai. Teigiama, kad garsas būna gana garsus, tačiau nelydimas skausmo. Visgi jį patiriantys žmonės paprastai jaučiasi išsigandę, nerimastingi, padidėja jų kraujospūdis ir pan.

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dažniausiai nedidelis fizinis skausmas, dažnai jo gali išvis nebūti;
  2. Sudažnėjęs širdies ritmas;
  3. Raumenų spazmai;
  4. Garsinės haliucinacijos (sprogimas, šūvis ir t.t);
  5. Kritimo pojūtis miegant;
  6. Panikos priepuoliai;
  7. Vaizdinės haliucinacijos;
  8. Nemiga;
  9. Kvėpavimo sutrikimai.

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tikslios sprogstančio galvos sindromo priežastys nėra žinomos, nors dauguma jį sieja su didžiuliu nuovargiu. Šis sindromas taip pat buvo susietas su per daug staigiu receptinių vaistų naudojimo nutraukimu (tokių kaip benzodiazepinas ir SSRIs). Nors šis sindromas beveik nepriklauso nuo amžiaus, tačiau nustatyta, kad asmenis virš 50-ties jis kamuoja dažniau. Pastebėta, kad moterys nuo sprogstančios galvos sindromo kenčia pastebimai dažniau negu vyrai.

Pasiūlytos, kelios kelios sprogstančios galvos sindromo priežasčių hipotezės. Viena iš galimų priežasčių – staigus vienos iš vidurinės ausies dalių drebėjimas. Kita – smilkininės skilties, kurioje išsidėsčiusios nervinės klausos ląstelės, mažasis sužadinimo priepuolis.

Prevencija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Miegoti daugiau valandų per dieną. Tinkamas laiko tarpas suaugusiojo miegui 6–8 val., vaiko miegui 9–10 val.;
  2. Sveika, subalansuota dieta;
  3. Atsipalaidavimas;
  4. Gilus kvėpavimas, patiriant panikos priepuolius. Tai padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti;
  5. Sumažinti stresą plaukiojant baseine, skaitant knygą, ar užsiimant kita malonia veikla.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]