Sportiniai šokiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jokūbas Venckus ir Jomantė Dapkevičiūtė – pasadoblis, 2012 m. pasaulio lotynų šokių čempionatas.
Žuvėdra“ – daugkartinė pasaulio komandinių lotynų šokių čempionė.

Sportiniai šokiai – sporto šaka, kurioje šokėjai vertinami pagal atliekamus standartinius ir Lotynų Amerikos šokius.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1909 m. įvyko pirmasis neoficialus pasaulio sportinių šokių čempionatas. 1950 m. įkurta pasaulio šokių taryba. 1957 m. įkurta pasaulio sportinių šokių federacija. 1997 m. tarptautinis olimpinis komitetas pripažino pasaulio sportinių šokių federaciją.

Sportinių šokių istorija tarpukario Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje pramoginiai šokiai buvo žinomi ir rengiami jų kursai ir iki Antrojo pasaulinio karo. Pramoginiai šokiai Lietuvoje žinomi jau nuo XV-XVI amžiaus, kai Didžiojo kunigaikščio ir kitų didikų Vilniaus dvaruose pradėjo gastroliuoti baleto grupės. Netrukus buvo pradėta kviestis šokių mokytojus, ruošti vietinės kilmės šokėjus. XVIII amžiuje Lietuvos didikų dvaruose, kaip ir kitose Europos šalyse paplito polonezas, menuetas, gavotas. Kad šokiams buvo skirtas didelis dėmesys liudija ir tai, jog po 1809 metų reformos Vilniaus Universitete buvo skirti pagal nuostatus "keturi maloniųjų menų (t. y. jojimo, šokių muzikos ir fechtavimo bei gimnastikos mokytojai)". Tuometiniai universiteto studentai buvo mokomi ir pramoginio šokio.

XVIII - XIX amžiuje pradėta šokti krokoviaką, galopą, mazurką, polką, valsą. XIX a. pab. - XX a. pr. kai kurie šokiai iš dvarų pradėjo plisti ir kaimuose - ypač polka ir valsas.

XX amžiuje per vakarones pradėta šokti, rodyti žiūrovams lietuviškus šokius: "Aguonėlę", "Suktinį", "Klumpakojį". Vakarėliuose taip pat buvo šokamas figūrinis valsas, o po Pirmojo pasaulinio karo paplito tango, fokstrotas, anglų valsas.

Programa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportiniuose šokiuose varžomasi porų arba komandiniuose šokiuose. Pasaulio sportinių šokių programoje yra trys pagrindinės disciplinos: Lotynų Amerikos šokiai (5 šokiai) kvikstepas (tempas 50-52 taktas/min), lėtas valsas (tempas 28-29 taktas/min.), tango (tempas 30-32 taktas/min), fokstrotas (tempas 27-29 taktas/min.) ir vienos valsas (tempas 58-60 taktas/min) t. y. standartiniai šokiai (5 šokiai) arba 10 šokių varžybos (lotynų ir standartinių šokių daugiakovė).

IDSF Aprangos taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šioje programoje dalyvaujantys asmenys turi laikytis atitinkamu aprangos kriterijų pagal IDSF Aprangos taisykles. Šių aprangos taisyklių laikomasi visose IDSF varžybose. IDSF Metinio narių susirinkimo nutarimu jos yra nacionalinių varžybų taisyklių, privalomų visiems IDSF nacionaliniams nariams, dalis. IDSF Prezidiumas pasilieka sau teisę įvesti specifinius papildomus arba bendrus aprangos ribojimus arba kitaip juos redaguoti.

Bendrieji aprangos principai:

  • Rūbai - disciplinai (ST ir LA) būdingo fasono.
  • Rūbai turi uždengti/ paslėpti intymias šokėjų kūno vietas.
  • Rūbai ir makiažas turi atitikti amžių ir šokėjų lygį.
  • Dekoratyviniams papuošimams neleidžiama naudoti religinių simbolių (ši taisyklė netaikoma asmeniniams papuošalams).
  • Vyriausiasis teisėjas gali paprašyti varžybų dalyvio nusiimti papuošalą arba pasikeisti rūbą, jeigu jis kelia pavojų pačiam varžybų dalyviui ar kitiems šokėjams.
  • Leidžiama šokti vilkint žemesnės klasės šokėjų aprangą.

Sportiniai šokiai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportinių šokių veiklą Lietuvoje kuruoja Lietuvos sportinių šokių federacija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]