Sportinė gimnastika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gimnastas atlieja pratimą ant „arklio su rankenomis“.

Sportinė gimnastika (dar vadinama artistine gimnastika) – gimnastikos forma, reikalaujanti fizinės jėgos ir koordinacijos. Vyrų ir moterų pratimai skiriasi. Pirmose 1896 m. vasaros olimpinėse žaidynėse įtraukta į olimpinę programą ir vykdoma ligi šių dienų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sportinė gimnastika susiformavo XIX a. iš bendrosios gimnastikos. Didelį indėlį į tuometinį sportinės gimnastikos vystymą turėjo Vokietijoje diegiama „turnen“ sistema ir „sakalų“ gimnastika Čekijoje. 1862 m. Čekijoje įkurta gimnastų draugija „Sakalai“ savo vienerių metų jubiliejaus proga surengė pirmąsias sportinės gimnastikos varžybas.[1] 1881 m. įkurta tarptautinė gimnastikos federacija (FIG), kuri yra seniausia veikianti tarptautinė sportinė federacija, pradėjo reglamentuoti ir vykdyti sportinės gimnastikos veiklą.[2] Pradžioje varžybos vykdytos tik nacionalinėse federacijose ir tik vėliau buvo pradėti organizuoti tarptautiniai turnyrai. Reguliariai pradėti organizuoti pasaulio čempionatai. Pirmasis jų surengtas 1903 m. Antverpene, Belgijoje. Nuo 1958 m. pradėti apdovanoti ir atskirų rungčių nugalėtojai (ligi tol gimnastai varžydavosi tik daugiakovės rungtyje).

Pratimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vyrų[3]:
    • laisvieji pratimai (kartais vadinami pratimais ant kilimo)
    • pratimai ant arklio su rankenom
    • pratimai ant žiedų
    • atraminiai šuoliai
    • pratimai ant lygiagrečių
    • pratimai ant skersinio
  • Moterų[4]
    • atraminiai šuoliai
    • pratimai ant įvairiaaukščių lygiagrečių
    • laisvieji pratimai
    • pratimai ant buomo (balansyro)

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. VPU: gimnastika M.Katinas
  2. french.about.com
  3. FIG: vyrų rungtys]
  4. FIG: moterų rungtys]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]